Baltymų svarba kovoje prieš vėžį

Pasirinkite temą

Vėžys kardinaliai keičia organizmo funkcionavimą. Tuo tarpu bendra sveikatos būklė ir tinkama subalansuota mityba daro didelę įtaką gydymo sėkmei. Vėžiu sergantys pacientai privalo rūpintis savo mityba ir, ypač, gaunamu baltymų kiekiu. Baltymų trūkumas gali sukelti rimtų pasekmių.

Baltymų vaidmuo žmogaus organizme
 

Baltymai, arba tiksliau aminorūgštys, susidarančios baltymų virškinimo procese, yra pagrindinė žmogaus organizmo statybinė medžiaga. Baltymai atlieka pagrindinį vaidmenį daugelyje organizmo procesų, įskaitant imuninį atsaką. Subalansuotas, daug baltymų turintis maistas pirmiausia turėtų aprūpinti organizmą būtinomis nepakeičiamomis aminorūgštimis. Dvidešimt aminorūgščių yra suskirstyta į tris grupes:
 

  • Nepakeičiamosios aminorūgštys - tai nepakeičiamas baltymų žmogaus organizme gamybos elementas, kurio negali pritrūkti maiste. Jiems priskiriama: leucinas, izoleucinas, metioninas, lizinas, treoninas, triptofanas, fenilalaninas ir valinas. Šios aminorūgštys negali būti pakeistos kitomis, o žmogaus organizmas nesugeba jų pasigaminti naudojant kitų aminorūgščių sintezę. Jos turi į organizmą patekti su maistu.
     
  • Pusiau pakeičiamos aminorūgštys - šiai grupei priklauso: cistinas, cisteinas, histidinas ir tirozinas. Tai yra aminorūgštys, kurios gali būti sintetinamos sveiko žmogaus organizme, tačiau per mažais kiekiais, todėl jų kiekį taip pat reikia papildyti su maistu.
     
  • Pakeičiamos aminorūgštys - su maistu jų gauti nebūtina, nes tinkamai funkcionuojantis organizmas sugeba jas pasigaminti pats. Šiai grupei priklauso: hidroksiprolinas, serinas, glicinas, argininas, alaninas, asparto rūgštis, glutamo rūgštis ir prolinas.
     

Baltymai yra labai svarbūs organizmui, esminis žmogaus organizmo statybinis elementas. Jie yra atsakingi už transportavimo, reguliavimo funkcijas. Taip pat kontroliuoja tarpląstelinės informacijos mainus, yra atsakingi už virškinimo procesus. Baltymai yra antikūnų, saugančių kūną nuo infekcijų, dalis, atkuria suirusius audinius. Vėžiu sergantiems pacientams jie yra svarbus veiksnys, pagreitinantis pooperacinių žaizdų gijimą, stimuliuoja imuninį atsaką.
 

Baltymų poreikis vėžiu sergantiems pacientams
 

Sveiko žmogaus dienos baltymų poreikis yra 0,8-1,2 gramo vienam kūno svorio kilogramui. Praktiškai tai reiškia, kad 65 kg sveriančiam žmogui reikia nuo 52 iki 78 g baltymų per dieną. Šių skaičių nereikėtų painioti su baltymų turinčio maisto visu svoriu. Vėžiu sergantiems pacientams baltymų poreikis padidėja net 1,5–2,0 gramo vienam kūno svorio kilogramui, tai yra, beveik dvigubai! Tokiu atveju 65 kilogramų vėžiu sveriančio žmogaus paros racione turi būti daugiau nei 100 g baltymų. Tuo tarpu litre pieno, kurio riebumas yra 2%, yra vos 34 g baltymų.

Geriausias baltymų šaltinis yra želatina, 100 g želatinos yra net 84,2 g baltymų. Tai, žinoma, nereiškia, kad galima maitintis tik želatina. Svarbu aprūpinti organizmą baltymais iš įvairių šaltinių, kad būtų patenkintas visų būtinų rūšių aminorūgščių poreikis. Geriausi šiuo atžvilgiu yra vištų kiaušinių baltymai ir karvės pieno baltymai, kurių sudėtyje yra daugiausia nepakeičiamų aminorūgščių. Be to, verta žinoti, kad organizmas geriau įsisavina gyvūninės kilmės baltymus. Kalbama ne tik apie mėsą, bet ir apie kiaušinius bei pieno produktus. Svarbu priminti, kad žmogaus organizmas nesugeba kaupti baltymų. Iš karto yra sunaudojamas reikiamas kiekis. Klaidinga galvoti, kad galima prisivalgyti „atsargai“. Vienintelis „prisivalgymo“ rezultatas bus azoto disbalansas. Geriau pasirūpinti, kad vėžiu sergančių pacientų racione atsirastų bent trys gausūs baltymų patiekalai.
 

Baltymų vaidmuo gydant vėžiu sergančius pacientus
 

Nepaisant aukšto medicinos išsivystymo lygio ir didėjančio efektyvaus vėžio gydymo, onkologinis pacientas vis dar laikomas sunkiu ligoniu. Vėžys pats savaime, susilpnėjęs imunitetas, sumažėjęs apetitas ar anoreksija, šalutiniai priešvėžinio gydymo reiškiniai gali greitai sukelti baltymų trūkumą. Organizmas negali tinkamai funkcionuoti be baltymų. Jei jis negauna baltymų su maistu (negauna reikiamų aminorūgščių), organizmas pradės naudoti baltymus, kurie yra raumenų, audinių ir organų dalis. To pasekmė vėžiu sergančiam pacientui yra pavojingas svorio netekimas raumenų sąskaita, imuninės sistemos susilpnėjimas, blogesnis gydymo toleravimas, bendras organizmo išsekimas.

Verta žinoti, kad priešvėžinio gydymo efektyvumas labai priklauso nuo bendros organizmo būklės, taigi ir nuo mitybos, gaunamų baltymų kiekio. Tinkamas baltymų kiekis reiškia mažesnę komplikacijų riziką, atsirandančią dėl radioterapijos ir chirurginės intervencijos. Esant mitybos nepakankamumui, t. y., kai nepakanka maistinių medžiagų, įskaitant baltymus, gydytojas gali atidėti planuojamą procedūrą ar gydymą. Kartu rekomenduoti maitinimą, praturtintą maistinėmis medžiagomis, kurios greitai sumažins jų trūkumą ir teigiamai paveiks bendrą paciento būklę.

Vėžys reikalauja didesnio imuninės sistemos darbo, o jo veikimas didele dalimi priklauso nuo baltymų kiekio organizme. Onkologiniams pacientams taip pat svarbios organizmo atsinaujinimo funkcijos, ypač po chemoterapijos, radioterapijos bei po chirurginės intervencijos.
 

Baltymų šaltinių sergančiojo vėžiu racione pavyzdžiai
 

Geriausias baltymų ir energijos šaltinis yra įvairus maistas, kuriame gausu ir augalinių, ir gyvulinių produktų. Esant rijimo ir produktų įsisavinimo problemoms, baltymų šaltinis gali būti specialus medicininis geriamasis maistas.

Produktai, turintys daug baltymų (baltymų kiekis 100 g produkto):

  • Jautienos kepsnys – 20 g,
  • Vištienos krūtinėlė – 21 g,
  • Liesa varškė – 20 g,
  • Riebi varškė – 18 g,
  • Veršienos koja – 20 g,
  • Šviežia menkė – 18 g,
  • Juodieji serbentai – 12 g,
  • Želatina – 84 g.

Palyginimui, jogurte, kurio riebumas yra 2%, yra tik 4 gramai baltymų. Anksčiau minėtame piene - mažiau nei 4 gramai.
 

Prie visaverčių baltymų yra priskiriami:
 
  • Vištos kiaušinio baltymas,
  • jautienos mėsos baltymai,
  • kiaulienos mėsos baltymai,
  • paukštienos mėsos baltymai,
  • žuvų baltymai,
  • pieno ir pieno produktų baltymai,
  • motinos piene esantys baltymai.
     
Prie nevisaverčių baltymų priskiriami grūdų ir augaliniai baltymai
 

Tuo atveju, kai sunku suvartoti reikiamą baltymų kiekį su maistu yra rekomenduojama medicininė mityba. Onkologiniams pacientams rekomenduojamas specialios paskirties medicininis baltyminis maistas, kuriame yra ne tik daug baltymų, bet ir kitų organizmui stiprinti reikalingų maistinių medžiagų: omega-3 riebiųjų rūgščių iš natūralių žuvų taukų, skaidulų ar lengvai virškinamų riebalų.

Supportan gėrimas yra vienintelis Lietuvoje specialios medicininės paskirties maisto produktas, skirtas mitybos terapijai onkologijoje. Supportan pritaikytas specifiniams vėžiu sergančių pacientų medžiagų apykaitos pokyčiams. 1 buteliuke (200 ml) yra:

  • 20 g baltymų, kurie kompensuoja padidėjusį baltymų ir raumenų masės netekimą,
  • daug riebalų (40% energijos), kurie yra kaip pagrindinis paciento energinis šaltinis,
  • mažai angliavandenių (31% energijos), 
  • daug iš žuvies taukų gaunamos omega-3 riebiųjų rūgščių (EPA), kuri svarbi:
    • imuniteto atstatymui, 
    • chemoterapijos efektyvumui palaikyti bei po gydymo susidariusių toksinų pašalinimui (geresnis gydymo toleravimas, mažiau pašalinių reiškinių), 
    • baltymų įsisavinimui.
  • skaidulų, kurios normalizuoja išmatų tūrį ir konsistenciją, maitina gerąsias žarnyno bakterijas, mažina gliukozės pasisavinimo greitį.

Supportan medicininiame gėrime nėra glitimo, gliukozės sirupo, konservantų ir laktozės. Kapučino skonio medicininio gėrimo galima įsigyti vaistinėje ar internetu. 

 

Visa tinklalapyje esanti informacija skelbiama informaciniais tikslais. Sprendimus dėl klinikinės mitybos taikymo ir vykdymo priima gydantis gydytojas. Taip pat pasitarkite su vaistininku.

Turite klausimų ar reikalinga konsultacija? Parašykite mums!