Visavertė mityba padeda įveikti onkologinę ligą

Pasirinkite temą

„Kartais išties apmaudu, kad nepaisant efektyvaus vėžio gydymo, dalis pacientų neišgyvena dėl bendro organizmo išsekimo (kacheksijos), staigaus svorio netekimo, dažniausiai kylančio dėl mitybos nepakankamumo“, - pokalbį pradeda Nacionalinio vėžio instituto Onkologinės radioterapijos skyriaus vedėjas.

Mitybą sergant vėžiu gaubia daugybė mitų, kurie suklaidina ne vieną pacientą. Išsekusiems ligoniams dažniau kyla įvairių komplikacijų, jiems negalima skirti tinkamiausio gydymo. Todėl medikai onkologinius ligonius pirmiausia ragina pakankamai valgyti, vartoti maisto papildus ir taip kaupti jėgas gydymo maratonui.
 

Vėžys sutrikdo medžiagų apykaitą
 

Mitybos nepakankamumas nustatomas net 8 iš 10 onkologinių ligonių, nes pats vėžys sutrikdo medžiagų – ypač baltymų ir riebalų apykaitą. Dėl vėžio išskiriamų faktorių greitėja riebalų skaidymas, gali sutrikti ir angliavandenių įsisavinimas. Labiausiai nukenčia galvos ir kaklo, žarnyno ir plaučių onkologinėmis ligomis sergantys pacientai, kurie netenka itin daug – 20-30 kg svorio.

Onkologinės ligos gydymo metu mitybos nepakankamumą taip pat lemia ir padidėję ligonio energijos poreikiai. Taip pat didėja medžiagų netekimas ar atsiranda įsisavinimo sutrikimai, pasireškiantys viduriavimu, vėmimu, maisto medžiagų neįsisavinimu, kraujo netekimu, esant įvairiomis uždegiminėmis būklėmis, vartojant kai kuriuos vaistus. Mitybos nepakankamumu vadinamas energijos, baltymų ir/ar kitų medžiagų trūkumas, kuris sukelia neigiamą poveikį audiniams, jų struktūrai, funkcijoms, gydymo efektyvumui bei ligos baigčiai. Mitybos nepakankamumas nustatomas, kai:

  1. Krenta svoris be objektyvių priežasčių (nesilaikant dietos, neatsisakius kai kurių maisto produktų, nepadidinus fizinio krūvio). Per 1-3 mėnesius svoris sumažėja bent 5 %.
  2. Suvalgoma mažiau maisto. Pavyzdžiui, per paskutines 5 dienas suvalgoma tik pusė porcijos, palyginus ją su porcijos dydžiu prieš diagnozę. 
     
Organizmas turi sukaupti atsargų
 

Dėl mitybos nepakankamumo kaltos ne tik fiziologinės priežastys, kai sergančiam onkologine liga žmogui paprasčiausiai nėra apetito, jam sunku ryti ar yra sudėtinga valgyti dėl kamuojančių skausmų. Vis dar pasitaiko pacientų, tikinčių mitais, kad vėžį įveiks badaudami arba valgydami tik tam tikrus, pavyzdžiui, termiškai neapdorotus produktus, atsisakydami svarbių organizmui medžiagų, ar tikėdami kitais, moksliniais tyrimais nepagrįstais teiginiais. Europos onkologinio paciento mitybos rekomendacijos teigia, kad argumentas, jog tinkamas kiekis maistinių medžiagų „maitina auglį“, yra nepagrįstas klinikiniais tyrimais ir neturėtų būti naudojamas siekiant apriboti, sumažinti ar nutraukti maitinimą.

„Onkologine liga sergančiam žmogui reikia visų maisto medžiagų, nes  nepriklausomai nuo to, ar pacientas badaus, ar ne, greitai besidauginančios vėžio ląstelės vis tiek sunaudos tiek pat medžiagų savo augimui. Išsekimo atveju nebelieka reikalingų maisto medžiagų sveikosioms kūno ląstelėms. Onkologinių ligų gydymas sunkus ir ilgas, neretai užtrunkantis ne vieną mėnesį. Todėl visada sakome pacientams: pirmiausia turite valgyti! Po nedaug, bet dažnai ir viską,  ko tik norite, nes turite sukaupti maistinių medžiagų atsargų ir jėgų gydymui“, –  aiškina Nacionalinio vėžio instituto Onkologinės radioterapijos skyriaus vedėjas.

Kai į jo kabinetą įžengia išsekęs ligonis, gydytojui tenka nukelti gydymo spinduliais pradžią ir kalbėti apie subalansuotos mitybos svarbą. Tokiu atveju jis konsultuojasi su dietologu, pacientui skiria apetitą gerinančius medikamentus, specialų medicininės paskirties maistą, o ligonio artimuosius paragina pasistengti išpildyti visus jo maisto įgeidžius  – svarbiausia, kad ligonis valgytų. Jei pacientas vis tiek valgo nepakankamai, pirmiausiai jam pridedamas enterinis maitinimas.

Enteriniu vadinamas toks maitinimo būdas, kai organizmui reikalingos maisto medžiagos patenka į virškinimo traktą per burną (vartojant specialios paskirties maistinius gėrimus) ar per zondą, stomą lašinant specializuotus enterinius mišinius. Enterinis maitinimas turi būti taikomas visuomet, kai veikia žarnynas. Jei per žarnyną maitinimas neįmanomas -  pradedamas parenterinis (per veną) maitinimas.  Kai medikai mato, kad pacientas negalės užtikrinti savo visavertės mitybos namuose, jam tenka pasilikti bei stiprėti ligoninėje ir po gydymo spinduliais ar chemoterapijos kurso. Tokie pacientai nenori valgyti, nes onkologinių ligų gydymas smarkiai paveikia jų seilių liaukas, skonio receptorius, alkio pojūtį, burnos ir žarnyno gleivinę.
 

Visavertės mitybos svarba
 

Anksčiau medikai nelabai kreipdavo dėmesį į ligonio visavertę mitybą, nes susitelkdavo į vėžio gydymą. Tačiau dažnu atveju tekdavo nutraukti spindulinę ar chemoterapiją, nes atsirasdavo nepaaiškinamų komplikacijų, gijimo sutrikimų.

„Viena iš mokslinių konferencijų, kur buvo nagrinėti onkologinių ligonių mitybos klausimai, man atvėrė akis. Grįžęs į darbą pradėjau skaičiuoti ligonių kūno masės indeksus ir nustebau, kad mitybos nepakankamumą teko diagnozuoti net tokioms iš pažiūros sveikoms moterims, kurios serga krūties vėžiu. Supratau, kad pirmiausia turime pasirūpinti  visaverte onkologinio ligonio mityba ir esant poreikiui skirti papildomą maitinimą, nes kai ligonis išsekęs, galimas tik paliatyvus gydymas“, – pasakojo pašnekovas.

Gydytojas apgailestavo, kad pacientai ligoninėje kol kas negali pasirinkti patiekalų, kuriuos norėtų valgyti, kaip yra kai kuriose užsienio šalyse. Tačiau pasidžiaugė, kad jau yra specialios medicininės paskirties baltyminių maisto produktų, tokių kaip „Supportan“, skirtų būtent vėžiu sergantiems pacientams.

„Turime puikiausią Vakarų Europos šalims nenusileidžiančią įrangą onkologiniams ligoniams gydyti. Belieka pasirūpinti tokiu, rodos, paprastu dalyku, kaip visavertis maitinimas. Tuomet galėsime džiaugtis dar geresniais gydymo rezultatais“, – sakė gydytojas.
 

Mitybos nepakankamumo pasekmės:
 
  • blogėja priešvėžinio gydymo efektyvumas, išgyvenamumas;
  • didėja chemoterapijos toksiškumas, tolerancija vaistų, spindulinės terapijos dozei;
  • mažėja naujų baltymų sintezė (silpnėja imuninė funkcija, sutrinka kraujo komponentų atsistatymas, silpnėja vaistų efektyvumas, blogai gyja pooperacinės žaizdos);
  • prastėja gyvenimo kokybė, atsiranda nuovargis, nerimas, prarandamas noras pasveikti;
  • didėja išlaidos dėl komplikacijų, papildomų vaistų, dažnesnių vizitų pas gydytojus.
     
Patarimai kaip išvengti mitybos nepakankamumo
 

Kuomet apetitas yra sumažėjęs, krenta svoris, jaučiamas didesnis nei įprastai nuovargis, raumenų silpnumas, pasireiškia pašaliniai gydymo reiškiniai (skausmas, sausumas burnoje ar ryklėje, skausminga burnos gleivinė, pykinimas, vėmimas, viduriavimas) vadovaukitės šiais patarimais:

  • Valgykite mažomis porcijomis,
  • Valgykite dažnai, vidutiniškai 5-6 kartus per dieną, pirmąkart - dar neišlipus iš lovos (pasiruošti užkanžius iš vakaro),
  • Rinkitės skystesnį maistą, ypač praturtintą baltymais ir omega-3 riebiosiomis rūgštimis bei vitaminais ir mikroelementais (neviršyti rekomenduojamos paros normos), 
  • Paruoštas maistas turi būti vizualiai patrauklus, 
  • Rekomenduojamas vėsesnis ar šaltas maistas,
  • Venkite intensyvių kvapų, riebaluose virto maisto,
  • Jei suvalgote 50-75 % prieš diagnozę įprastos savo porcijos, pradėkite naudoti specialios paskirties gėrimus,
  • Jei suvalgote mažiau nei pusę įprastos savo porcijos, kurią suvalgydavote prieš diagnozę, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

 

Parengta bendradarbiaujant su laikraščiu skirtu onkologijai „Onkologo puslapiai“.

Visa tinklalapyje esanti informacija skelbiama informaciniais tikslais. Sprendimus dėl klinikinės mitybos taikymo ir vykdymo priima gydantis gydytojas. Specialios paskirties maisto produktą „Supportan“ vartoti prižiūrint medikams.

Turite klausimų ar reikalinga konsultacija? Parašykite mums!