Dr. A. Burneckis: sunku rasti vėžiu sergantį pacientą, kurio nekamuotų mitybos nepakankamumas

Pasak Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Onkologinės radioterapijos skyriaus vedėjo, onkologo radioterapeuto dr. Arvydo Burneckio, mitybos nepakankamumas yra būdingas bent pusei visų į ligoninę guldomų pacientų, o kalbant apie onkologinius pacientus skaičiai dar didesni – iki 85 proc., galvos ir kaklo vėžinių susirgimų atvejais – 90 proc.

„Mitybos reikšme gydant onkologinius ligonius susidomėjau dar prieš kurį laiką, po vienos konferencijos. Sukrėstas išgirstos informacijos atlikau analizę savo skyriuje – paskaičiavau čia guldomų pacientų kūno masės indeksą (KMI) bei kitus rodiklius. Pasirodo, dažnam buvo vienokio ar kitokio lygio mitybos nepakankamumas. Tai yra rimta problema, apie kurią reikia kuo garsiau kalbėti“, – tikina onkologas radioterapeutas.

Mitybos nepakankamumas nustatomas tuomet, kai žmogaus KMI yra mažesnis nei 18,5, o per pastaruosius 1-3 mėnesius žmogus neteko 5 proc. ir daugiau savo kūno svorio. Suvalgomo maisto porcijų sumažėjimas perpus ar dar mažiau taip pat lemia šį sutrikimą.

Kas nutinka, kai žmogus nebevalgo? 

Anot onkologo A. Burneckio, išsivysčius mitybos nepakankamumui, blogėja paciento klinikinė būklė. Jam pasidaro silpna, jis dar labiau nenori valgyti, nyksta jo raumenys, silpnėja kvėpavimas, gali atsirasti širdies nepakankamumas, taip pat gali apimti apatija ar net depresija.

„Apie kokį onkologinį gydymą galime kalbėti, kuomet ligonis yra nusilpęs. Neretai tokios būklės pacientų net negalime gydyti. Nusilpusiam pacientui, iš maisto negaunančiam pakankamai baltymų ir energijos, ilgai gyja žaizdos, nyksta žarnyno gaureliai. Mažesnis kiekis funkcionuojančių gaurelių įsisavina mažiau maistinių medžiagų, mažėja fermentų sintezė, keičiasi žarnyno flora, prasideda organizmo intoksikacija, išauga komplikacijų tikimybė, taip pat padidėja mirtingumo rizika“, – neigiamas pasekmes vardija gydytojas. 

Onkologas radioterapeutas pasakoja, kad savo vadovaujamame skyriuje įvedė naują tvarką – jis siekia, kad į skyrių nepatektų pacientai su ryškiu mitybos nepakankamumu, mat onkologinių ligonių paruošimas turėtų prasidėti dar prieš gydymą stacionare, namuose su šeimos gydytojo priežiūra. Tačiau pastarieji nėra tinkamai paruošti šiai problemai spręsti. 

„Turime pačią naujausią ir geriausią radioterapijos aparatūrą visoje šalyje, galime taikyti efektyvią gydymo metodiką, duodančią rezultatų. Tačiau šio sudėtingo gydymo negalime skirti išsekusiems pacientams. Tai reiškia, kad mitybos nepakankamumas, kurio keliamas pavojus žmogaus sveikatai yra pernelyg nuvertinamas, gali pakenkti visai onkologinio gydymo eigai ir sutrukdyti žmogui įveikti vėžį“, – akcentuoja onkologas A. Burneckis.

Kokia gydymo metodika bus skirta konkrečiam pacientui yra nusprendžiama multidisciplininėje gydytojų komisijoje (MDK), kurioje dalyvauja skirtingų sričių specialistai. Onkologinės radioterapijos skyriaus vedėjas mano, kad šioje komisijoje, taip pat ir kiekviename skyriuje turėtų dalyvauti gydytojas dietologas, kuris galėtų padėti kovoti su dažną pacientą kamuojančiu mitybos nepakankamumu. Šiuo metu NVI dirba tik vienas dietologas ir vienas dietistas. 

Maitinimas – reikšminga gydymo dalis

Radioterapeuto A. Burneckio teigimu, ar žmogui reikalingas papildomas maitinimas, sprendžiama bent keliskart. Pirmą kartą tai daroma multidisciplininėje komisijoje, antrą – jau pacientą guldant į skyrių.

„Aš paciento nepraleidžiu į skyrių pats jo neapžiūrėjęs. Pirmas mano klausimas būna – ar jūs netekote svorio. Jei atsakymas teigiamas, tai jau signalas. Onkologiniams pacientams turėtų būti užtikrinamas papildomas maitinimas, ankstyva enterinė mityba – tiek per vamzdelį, tiek valgant įprastai. Tai svarbu visiems onkologiniams pacientams, ne tik negalintiems ryti dėl naviko“, – rekomenduoja gydytojas onkologas.

Medicininiai gėrimai dažnai rekomenduojami pacientams šalia įprasto maisto, juose užtikrinamas reikalingas baltymų, angliavandenių ir riebalų su omega-3 riebalų rūgštimis kiekis. Papildomo maitinimo gėrimai, pavyzdžiui, „Supportan“, padeda užkirsti kelią mitybos nepakankamumui ir dėl jo kylančioms gydymo komplikacijoms.   

Pasak Onkologinės radioterapijos skyriaus vedėjo, tik užtikrinus pakankamą paciento maitinimą, jam galima taikyti efektyviausius onkologinių susirgimų metodus – radioterapiją, chemoterapiją ar imunoterapiją. Gydymo procese labai svarbu, kad pacientas būtų motyvuotas ir suinteresuotas gydytis, kad prisižiūrėtų mitybą – tuomet galima tikėtis geriausių rezultatų.  

„Pacientams neretai sakau valgyti tai, ko jie nori, ko tik širdis geidžia. Svarbu – valgyti. Taikome įvairius metodus, kad tik sužadintume apetitą ir pacientas sparčiau sveiktų“, – aiškina radioterapeutas A. Burneckis.

Tinkama mityba, anot jo, turėtų būti užtikrinama visą laiką – prieš, per ir po gydymo. Gydytojas A. Burneckis sako, kad dažna klaida yra paleisti pacientą į namus be jokių rekomendacijų dėl tolesnės mitybos. 

„Mes dirbame su sunkiais ligoniais, tačiau po gydymo ne visus galime laikyti ligoninėje, mat tam nėra pakankamai vietos. Tokius pacientus dažnai nukreipiame į įvairiausias slaugos įstaigas. Pavyzdžiui, per pirmuosius 11 šių metų mėnesius NVI užtikrino, kad 40 pacientų gautų slaugą. Tai darome tam, kad gydymas nenueitų perniek, mat grįžus namo paciento mityba gali būti nepakankama, o dėl to gali imti prastėti jo būklė“, – perspėja jis. 

Specialios paskirties maisto produktą „Supportan“ vartoti prižiūrint medikams. Visa tinklalapyje esanti informacija skelbiama informaciniais tikslais. Sprendimus dėl klinikinės mitybos taikymo ir vykdymo priima gydantis gydytojas.