Kaip maitinti sergant vėžiu? Baltymų svarba kovoje prieš vėžį

Baltymų funkcijos žmogaus organizme
 

Baltymai, arba tiksliau aminorūgštys, susidarančios baltymų virškinimo procese, yra pagrindinė žmogaus organizmo statybinė medžiaga. Baltymai atlieka pagrindinį vaidmenį daugelyje organizmo procesų, įskaitant imuninį atsaką. Subalansuotas, daug baltymų turintis maistas pirmiausia turėtų aprūpinti organizmą būtinomis nepakeičiamomis aminorūgštimis. Dvidešimt aminorūgščių yra suskirstyta į tris grupes:
 

• Nepakeičiamosios aminorūgštys - tai nepakeičiamas baltymų žmogaus organizme gamybos elementas, kurio negali pritrūkti maiste. Jiems priskiriama: leucinas, izoleucinas, metioninas, lizinas, treoninas, triptofanas, fenilalaninas ir valinas. Šios aminorūgštys negali būti pakeistos kitomis, o žmogaus organizmas nesugeba jų pasigaminti naudodamas kitų aminorūgščių sintezę. Jos turi į organizmą patekti su maistu.
   
• Pusiau pakeičiamos aminorūgštys - šiai grupei priklauso: cistinas, cisteinas, histidinas ir tirozinas. Tai yra aminorūgštys, kurios gali būti sintetinamos sveiko žmogaus organizme, tačiau per mažais kiekiais, todėl jų kiekį taip pat reikia papildyti su maistu.
   
• Pakeičiamos aminorūgštys - su maistu jų gauti nebūtina, nes tinkamai funkcionuojantis organizmas sugeba jas pasigaminti pats. Šiai grupei priklauso: hidroksiprolinas, serinas, glicinas, argininas, alaninas, asparto rūgštis, glutamo rūgštis ir prolinas.
   

Baltymai maiste yra labai svarbūs organizmui - tai esminis žmogaus organizmo statybinis elementas. Jie yra atsakingi už transportavimo, reguliavimo funkcijas. Taip pat kontroliuoja tarpląstelinės informacijos mainus, yra atsakingi už virškinimo procesus. Baltymai yra antikūnų, saugančių kūną nuo infekcijų, dalis, atkuria suirusius audinius. Vėžiu sergantiems pacientams jie yra svarbus veiksnys, pagreitinantis pooperacinių žaizdų gijimą, stimuliuojantis imuninį atsaką.
 

Kaip maitintis sergant vėžiu? Baltymų svarba
 

Sveiko žmogaus dienos baltymų poreikis yra 0,8-1,2 g vienam kūno svorio kilogramui. Praktiškai tai reiškia, kad 65 kg sveriančiam žmogui reikia nuo 52 iki 78 g baltymų per dieną. Šių skaičių nereikėtų painioti su baltymų turinčio maisto svoriu. Vėžiu sergantiems pacientams baltymų poreikis padidėja net 1,5–2,0 g vienam kūno svorio kilogramui, t. y., beveik dvigubai! Tokiu atveju 65 kg vėžiu sveriančio žmogaus paros racione turi būti daugiau nei 100 g baltymų. Tuo tarpu litre pieno, kurio riebumas yra 2 %, yra vos 34 g baltymų.

Geriausias baltymų šaltinis yra želatina, 100 g želatinos yra net 84,2 g baltymų. Tai, žinoma, nereiškia, kad galima maitintis tik želatina. Svarbu aprūpinti organizmą baltymais iš įvairių šaltinių, kad būtų patenkintas visų būtinų rūšių aminorūgščių poreikis. Geriausi baltymų šaltiniai šiuo atžvilgiu yra vištų kiaušiniai ir karvės pienas, kurių sudėtyje yra daugiausia nepakeičiamų aminorūgščių. Be to, verta žinoti, kad organizmas geriau įsisavina gyvūninės kilmės baltymus. Kalbama ne tik apie mėsą, bet ir apie kiaušinius bei pieno produktus. Svarbu priminti, kad žmogaus organizmas nesugeba kaupti baltymų. Iš karto yra sunaudojamas reikiamas kiekis. Klaidinga galvoti, kad galima prisivalgyti „atsargai“. Vienintelis „prisivalgymo“ rezultatas bus azoto disbalansas. Geriau pasirūpinti, kad mityba sergant vėžiu būtų praturtinta bent trimis gausiais baltymų patiekalais per dieną.
 

Baltymų funkcijos gydant vėžiu sergančius pacientus
 

Kokios yra baltymų funkcijos, kai kalbame apie mitybą sergant vėžiu? Nepaisant aukšto medicinos išsivystymo lygio ir didėjančio efektyvaus vėžio gydymo, onkologinis pacientas vis dar laikomas sunkiu ligoniu. Vėžys pats savaime, susilpnėjęs imunitetas, sumažėjęs apetitas ar anoreksija, šalutiniai priešvėžinio gydymo reiškiniai gali greitai sukelti baltymų trūkumą. Organizmas negali tinkamai funkcionuoti be baltymų. Jei jis negauna baltymų su maistu (negauna reikiamų aminorūgščių), organizmas pradės naudoti baltymus, kurie yra raumenų, audinių ir organų dalis. To pasekmė vėžiu sergančiam pacientui yra pavojingas svorio netekimas raumenų sąskaita, imuninės sistemos susilpnėjimas, blogesnis gydymo toleravimas, bendras organizmo išsekimas.

Verta žinoti, kad priešvėžinio gydymo efektyvumas labai priklauso nuo bendros organizmo būklės, taigi ir nuo mitybos, gaunamų baltymų kiekio. Tinkamas baltymų kiekis reiškia mažesnę komplikacijų riziką, atsirandančią dėl radioterapijos ir chirurginės intervencijos. Kaip maitintis sergant vėžiu gali patarti gydytojas. Esant mitybos nepakankamumui, t. y., kai nepakanka maistinių medžiagų, įskaitant baltymus, gydytojas gali atidėti planuojamą procedūrą ar gydymą. Kartu rekomenduoti maitinimą, praturtintą maistinėmis medžiagomis, kurios greitai sumažins jų trūkumą ir teigiamai paveiks bendrą paciento būklę.

Vėžys reikalauja didesnio imuninės sistemos darbo, o jo veikimas didele dalimi priklauso nuo baltymų kiekio organizme. Onkologiniams pacientams taip pat svarbios organizmo atsinaujinimo funkcijos, ypač po chemoterapijos, radioterapijos bei po chirurginės intervencijos.
 

Geriausi baltymų šaltiniai sergančiojo vėžiu racione
 

Geriausi energijos ir baltymų šaltiniai yra įvairūs maisto produktai, kuriuose gausu ir augalinių, ir gyvulinių baltymų. Esant rijimo ir produktų įsisavinimo problemoms, baltymų šaltinis gali būti specialus medicininės paskirties gėrimas, pavyzdžiui „Supportan“.

Daug baltymų turintis maistas (baltymų kiekis 100 g produkto):

• jautienos kepsnys – 20 g,
• vištienos krūtinėlė – 21 g,
• liesa varškė – 20 g,
• riebi varškė – 18 g,
• veršienos koja – 20 g,
• šviežia menkė – 18 g,
• juodieji serbentai – 12 g,
• želatina – 84 g.

Palyginimui, jogurte, kurio riebumas yra 2 %, yra tik 4 g baltymų. Anksčiau minėtame piene - mažiau nei 4 g.
 

Prie visaverčių baltymų yra priskiriami:
 

• vištos kiaušinio baltymas,
• jautienos mėsos baltymai,
• kiaulienos mėsos baltymai,
• paukštienos mėsos baltymai,
• žuvų baltymai,
• pieno ir pieno produktų baltymai,
• motinos piene esantys baltymai.
   

Prie nevisaverčių baltymų priskiriami grūdų ir augaliniai baltymai
 

Kaip maitintis sergant vėžiu, kai sunku suvartoti reikiamą baltymų kiekį su maistu yra rekomenduojama medicininė mityba? Tokiu atveju gali būti rekomenduojama rekomenduojamas specialios paskirties medicininis baltyminis maistas, kuriame yra ne tik daug baltymų, bet ir kitų organizmui stiprinti reikalingų maistinių medžiagų: omega-3 riebalų rūgščių iš žuvų taukų, skaidulinių medžiagų ar lengvai virškinamų riebalų.

„Supportan“ gėrimas yra specialios medicininės paskirties maisto produktas, skirtas mitybos terapijai onkologijoje. „Supportan“ pritaikytas specifiniams vėžiu sergančių pacientų medžiagų apykaitos pokyčiams. 1 buteliuke (200 ml) yra:

• 20 g baltymų, kurie kompensuoja padidėjusį baltymų ir raumenų masės netekimą,
• daug riebalų (40 % energijos), kurie yra kaip pagrindinis paciento energinis šaltinis,
• mažai angliavandenių (31 % energijos), 
• daug iš žuvies taukų gaunamų omega-3 riebalų rūgščių (EPA), kurios svarbios:
  • imuniteto atstatymui, 
  • chemoterapijos efektyvumui palaikyti bei po gydymo susidariusių toksinų pašalinimui (geresnis gydymo toleravimas, mažiau pašalinių reiškinių), 
  • baltymų įsisavinimui.
• skaidulinių medžiagų, kurios normalizuoja išmatų tūrį ir konsistenciją, maitina gerąsias žarnyno bakterijas, mažina gliukozės pasisavinimo greitį.

„Supportan“ medicininės paskirties gėrime nėra glitimo, gliukozės sirupo, konservantų ir laktozės. Kapučino skonio medicininio gėrimo galima įsigyti vaistinėje ar internetu.

Specialios medicininės paskirties maisto produktą „Supportan“ vartoti prižiūrint medikams. Visa tinklalapyje esanti informacija skelbiama informaciniais tikslais. Sprendimus dėl klinikinės mitybos taikymo ir vykdymo priima gydantis gydytojas.