Onkologinės ligos gydymas priklauso ir nuo to, kas lėkštėje

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkologas radioterapeutas, vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Arvydas Burneckis sako, kad mityba buvo nuošaly tol, kol buvo pastebėta jos įtaka onkologinės ligos gydymui.

„Pastebėta, kad nevalgantys pacientai dažniau susiduria su gydymo komplikacijomis. Net ne visada galėdavome užbaigti numatytą gydymą. Dėl šios priežasties tapo svarbu dar prieš numatant gydymą nustatyti paciento kūno masės indeksą (KMI). Kuo jis didesnis, tuo geriau pacientai toleruoja gydymą, tuo mažesnės komplikacijos, o gydymo rezultatai žymiai geresni“, – sako jis. 

Dr. A. Burneckis, vadovaudamasis tarptautinėmis rekomendacijomis, pradėjo savo skyriuje matuoti pacientų KMI tam, kad paaiškėtų, ar pacientas serga mitybos nepakankamumu. Jį ir išduoda normos ribos nesiekiantis KMI, perpus ar trečdaliu sumažėjusios suvalgomo maisto porcijos ir kūno svorio sumažėjimas per trumpą laikotarpį.

„Mano akys atsivėrė. Visai kitaip pradėjau žiūrėti į mitybą. Net tie pacientai, kurie buvo geros funkcinės būklės, turėjo mažą KMI. Tada susimąsčiau, kodėl taip yra. Visų pirma, žmogus, sužinojęs, kad serga vėžiu, ima nerimauti, dingsta apetitas, o pradėjus gydymą – pranyksta ir skonis. Būna pacientai teigia, kad jiems geriau, kai nevalgo, pavyzdžiui, turintys galvos ir kaklo naviką, mat nevalgant jiems mažiau skauda. Tačiau šiais laikais turime visas galimybes sumažinti skausmą ir užtikrinti normalią mitybą“, – aiškina onkologas radioterapeutas. 

Nuo to laiko dr. A. Burneckis savo skyriuje įvedė nerašytą taisyklę – prieš guldant pacientą į stacionarą, jis turi būti apžiūrėtas gydytojų, kurie užtikrintų pilnavertę jo mitybą. 

„COVID-19 šiek tiek pakoregavo situaciją, nes dažnu atveju mes pacientų nematome. Tačiau vis tiek stengiamės ligonį pamatyti gyvai, kad geriau įvertintume jo būklę. Padarome koronaviruso tepinėlį ir tuo pačiu įvertiname paciento KMI. Ypatingai sunkesni ligoniai  atvyksta pas mus netekę 10-20 kg. Tokiais atvejais paskiriame priemones, kurios užtikrintų tinkamą paciento mitybą. Po vienos ar dviejų savaičių pacientai jau grįžta sustiprėję, o tada galime pradėti gydymą“, – dalijasi patirtimi onkologas radioterapeutas.

Pasak gydytojo, nusilpusiems pacientams net negalima taikyti gydymo, nes vis tiek nepavyks realizuoti reikiamos pilnos dozės, todėl tenka taikyti paliatyviąją radioterapiją – skirti nedidelę dozę, kuri šiek tiek pristabdys naviką, bet tai nepadės ligonio išgydyti. 

„Turime naujausią aparatūrą, geriausias gydymo planavimo sistemas, mes galime realizuoti žymiai didesnes dozes ir gauti kur kas geresnį terapinį efektą. Bet jeigu ligonis neparuoštas terapijai, sėkmės negalime tikėtis. Todėl dabar net atsirado terminas „paruošimas spinduliniam gydymui“. Anksčiau turėjome tik priešoperacinį paruošimą, kad ligonis atlaikytų operaciją. Prieš guldydamas pacientą į skyrių, visada jį pasikviečiu pas save ir žiūriu, kaip ligonis jaučiasi, ar jis atlaikys gydymą, galbūt jam reikia gastrostomą suformuoti siekiant užtikrinti mitybą. Kiek atsisakome guldyti ligonių, nes jie nusilpę. Būna, kad arbatą tik geria“, – teigia dr. A. Burneckis. 

Jei pacientas dar gali valgyti per burną, jam skiriami medicininės paskirties gėrimai. Mažame gėrimo tūryje gausu ligos metu reikalingų kalorijų, baltymų, kitų maistinių medžiagų, taip pat uždegimą slopinančių omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų bei mikroelementų ir makroelementų.  

„Tam tikrais atvejais stacionare turime galimybę pacientams skirti medicininės paskirties gėrimus. Jie prisideda prie sėkmingo gydymo ir reabilitacijos“, – akcentuoja onkologas radioterapeutas.

Visa tinklalapyje esanti informacija skelbiama informaciniais tikslais. Sprendimus dėl klinikinės mitybos taikymo ir vykdymo priima gydantis gydytojas.