Pasirinkite temą
Viešojoje erdvėje galima rasti daug informacijos apie tai, ko nerekomenduojama valgyti onkologiniams pacientams, kokių produktų jiems atsisakyti. Tai ne tik nesuteikia žmonėms objektyvios informacijos, bet padidina įtampą ir sukelia dar didesnį chaosą, susijusį su kovojama liga bei mityba. Gydytojų dietologų teigimu, susirgus onkologine liga vienareikšmiškai svarbiau yra valgyti, nei ieškoti, ko negalima.
Viešojoje erdvėje galima rasti daug informacijos apie tai, ko nerekomenduojama valgyti onkologiniams pacientams, kokių produktų jiems atsisakyti. Tai ne tik nesuteikia žmonėms objektyvios informacijos, bet padidina įtampą ir sukelia dar didesnį chaosą, susijusį su kovojama liga bei mityba. Gydytojų dietologų teigimu, susirgus onkologine liga vienareikšmiškai svarbiau yra valgyti, nei ieškoti, ko negalima.
Gydytojos dietologės Evelinos Cikanavičiūtės teigimu, onkologiniai ligoniai, kaip ir sveiki asmenys, turėtų vadovautis sveikatai palankios ir subalansuotos dietos principais. Tik onkologinės ligos metu dėl pačios ligos ir gydymo metu vykstančių procesų organizme dažniausiai padidėja energijos ir baltymų poreikis, todėl labai svarbu užtikrinti pakankamą kalorijų ir baltymų suvartojimą.
„Sveikiems žmonės rekomenduojama gausiai valgyti kruopas, grūdus, daržoves ir vaisius, taip pat uogas, ir tik mažesnę raciono dalį turėtų sudaryti gyvūninės kilmės produktai: mėsa, žuvies, pieno produktai, kiaušiniai. Sergantiems onkologinėmis ligomis gyvūninės kilmės produktai yra itin svarbus baltymų ir energijos šaltinis, todėl rekomenduojama jų valgyti kiek daugiau nei sveikiems žmonėms“, – pažymi ji.
Kas trečias yra išsekęs
Pasak gydytojos dietologės, iki 30 proc. onkologinių ligonių turi mitybos nepakankamumą, kitaip sakant, yra išsekę.
„Dauguma onkologinių ligonių turi didesnę ar mažesnę riziką mitybos nepakankamumui, tai priklauso ir nuo onkologinės ligos tipo. Mitybos nepakankamumas yra siejamas su blogesniais gydymo rezultatais, dažnesnėmis komplikacijomis, ilgesniu gydymo laikotarpiu, blogesne gydymo tolerancija. Todėl pakankamos ir subalansuotos konkrečiam ligoniui mitybos siekimas yra būdas užkirsti kelią mitybos nepakankamumo išsivystymui“, – aiškina E. Cikanavičiūtė.
Ji priduria, kad mitybos nepakankamumą išduoda svorio ir kūno masės indekso (KMI) bei suvalgomo maisto porcijos sumažėjimas.
Veganinė mityba susirgus?
Paklausta, ar daug onkologinių pacientų susirgę pereina prie veganinės mitybos, gydytoja dietologė sako, kad tai yra pakankamai reti atvejai. Dažniau pasitaiko situacijų, kai žmonės iki ligos maitinosi vegetariškai ar veganiškai ir ligos bei jos gydymo metu taip pat nori išlaikyti tuos pačius valgymo principus.
„Tokiais atvejais tenka įvertinti mitybos būklę, klinikinę situaciją ir nuspręsti, ar kuriam laikui gydymo tikslais bus reikalingas gyvūninės kilmės maisto produktų įtraukimas į dietą. Esant mitybos nepakankamumui, deja, užtikrinti pakankamą energijos ir baltymų suvartojimą nėra įmanoma“, – komentuoja E. Cikanavičiūtė.
Sužinoję diagnozę žmonės dažniau visgi atsigręžia tiesiog į sveikatai palankios mitybos principus. Blogiausia, pasak specialistės, yra tai, kad pacientai dažniausiai linkę koncentruotis į tai, ko reikėtų atsisakyti, bet ne į tai, ką įtraukti į savo racioną.
„Tai itin dažnai sutrikdo žmones ir sukelia jiems nerimą, todėl dažniausiai pacientai kreipiasi su vieninteliu klausimu – ką aš apskritai galiu valgyti?“, – akcentuoja gydytoja dietologė.
Pagrindiniai mitybos principai
Onkologiniams pacientams rekomenduojama valgyti reguliariai: pagrindinius valgymus – pusryčius, pietus ir vakarienę, bei nuo vieno iki kelių užkandžių.
„Taip pat rekomenduojama pirmenybę teikti baltymų gausiems aukštos maistinės vertės produktams: paukštienai, žuviai, mėsai, pieno produktams, kiaušiniams. Jeigu yra mitybos nepakankamumas arba išsekimas, šie maisto produktai turėtų būti įtraukti į kiekvieną iš valgymų ir sudaryti didesniąją dalį viso raciono. Kamuojant mitybos nepakankamumui, dietoje išlieka ir augalinės kilmės produktai: kruopos, grūdai, daržovės ir vaisiai bei uogos, bet jų kiekis turėtų būti nedidelis“, – vardija E. Cikanavičiūtė.
Kitais atvejais, pasak gydytojos dietologės, kai ligoniui nėra mitybos nepakankamumo, pagrindinė raciono dalis, kaip ir sveikiems žmonėms, turėtų tekti augalinės kilmės produktams.
Medicininės paskirties gėrimai
Ne visais atvejais, ypač kai yra mitybos nepakankamumas, ligoniams pavyksta su maistu užtikrinti pakankamą energijos ir baltymų suvartojimą. Dėl to toliau mažėja svoris ir vystosi gilesnis išsekimas.
„Maisto vartojimą dažniausiai riboja apetito pablogėjimas, skausmas, pykinimas ir vėmimas, skonio ir kvapo pasikeitimai, padidėjęs streso lygis ir pablogėjusi nuotaika. Prie apetito stokos taip pat prisideda ir vizitai pas gydytojus, tyrimų gausybė ir kitos intervencijos, kai net jei ir valgyti noras yra, bet nėra galimybės tai padaryti. Tokiais atvejais visada rekomenduojama į dietą įtraukti papildomo maitinimo standartizuotus medicininės paskirties didelio kalorijų tankio gėrimus, praturtintus baltymais, pavyzdžiui, „Supportan“, – pataria gydytoja dietologė.
„Supportan“ medicininės paskirties gėrimai turi didelę energinę vertę – juose yra daug baltymų, juose gausu omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų, skaidulinių ir mineralinių medžiagų.
Specialios medicininės paskirties maisto produktą „Supportan“ vartoti prižiūrint medikams. Visa tinklalapyje esanti informacija skelbiama informaciniais tikslais. Sprendimus dėl gydomosios mitybos taikymo ir vykdymo priima gydantis gydytojas.