Gydytoja dietologė: maisto demonizuoti nereikia

„Atpažinti mitybos nepakankamumą gali būti sudėtinga. Jį gali turėti ne tik nepakankamos kūno masės žmogus, tačiau ir nutukimu sergantysis, dėl tam tikros ligos badaujantis kelias savaites“, – atkreipia dėmesį rezidentė gydytoja dietologė Vita Polevoda. 

Mitybos nepakankamumą arba jo atsiradimo riziką išduoda normos ribos nesiekiantis kūno masės indeksas (KMI), per paskutinę savaitę sumažėjęs suvalgomo maisto kiekis ir 5 proc. svorio netekimas per paskutinius 3 mėnesius. 

Subalansuota mityba – kelias į pasveikimą

Visų pirma, gydytojos teigimu, nereikėtų pamiršti, kad tinkama ir subalansuota mityba yra viena iš pagrindinių priemonių norint greičiau pasveikti arba pasiekti ligos remisiją, padidinti medikamentinio bei chirurginio gydymo sėkmę. 

„Svarbu turėti valgymo režimą – tai yra pusryčiai, pietūs, vakarienė, esant poreikiui, galimi ir užkandžiai tarp jų. Iš pradžių nepratusiam žmogui jo laikytis gali būti sunku, tačiau čia kaip ir sporte reikalinga disciplina, nuoseklus darbas ir kantrybė. Manoma, kad susiformuotų įprotis, reikia tą patį veiksmą kartoti apie 20 dienų, o po to tai palaipsniui tai tampa gyvenimo būdu“, – sako ji.

Pasak gydytojos V. Polevodos, nėra nė vieno maisto produkto, kuris turėtų visas organizmui reikalingas medžiagas, todėl labai svarbu, kad maistas būtų įvairus. Kalbant apie makroelementus (baltymai, riebalai, angliavandeniai) žmogus privalo gauti kokybišką maistą, kad galėtų užtikrinti organizmo poreikius. Baltymai – mūsų organizmo statybinė medžiaga, jų šaltiniai yra mėsa, žuvis, pieno produktai, taip pat grūdai, ankštinės daržovės. 

Naudingiausi riebalai gaunami iš žuvies bei augalinės kilmės maisto produktų – tai įvairūs aliejai, riešutai, sėklos, alyvuogės, avokadai. Vertingiausi angliavandeniai gaunami iš viso grūdo produktų, daržovių bei vaisių. Patariama per parą suvartoti bent 400 g įvairių daržovių ir apie 250 g vaisių.  

Bendradarbiavimas tarp paciento, artimųjų ir gydytojo

Gydytoja V. Polevoda tvirtina, kad pacientas turi suprasti, jog subalansuota mityba yra labai svarbi gydymo dalis. Artimieji taip pat jam gali padėti, koreguodami savo mitybos įpročius, kad drauge būtų smagiau ir gaminti, ir valgyti, ir džiaugtis maistu. 

„Jei kalbame apie stacionare gulintį žmogų, jam visada galima perduoti lauknešėlį su naminiu, šiltu ir sveikatai naudingu maistu. Ir dabar tai galima padaryti – tam skirtu metu personalas perima lauknešėlius iš lankytojų ir juos perduoda pacientams. Gydytojo darbas šioje bendradarbiavimo grandinėje yra įvertinti paciento mitybos būklę, ar nėra mitybos nepakankamumo, ar nėra jo atsiradimo rizikos ir patarti, kaip žmogus galėtų tai koreguoti“, – sako ji. 

Gydytojai dietologei savo praktikoje neretai papildomai tenka skirti medicininės paskirties gėrimus, skirtus padėti pacientams, turintiems mitybos nepakankamumą arba jo atsiradimo riziką.

„Tai papildomo maitinimo gėrimai, galintys papildyti ar net tam tikram laikui pakeisti mitybą. Jie nedidelio tūrio, bet koncentruoti, tai aktualu pacientams, kurie dėl ligos arba taikomo gydymo turi sumažėjusį apetitą, vargina šleikštulys arba pykinimas. Gėrimuose yra daug baltymų, kurių poreikis išauga žmogui sergant tam tikra liga. Be to, šie papildomo maitinimo gėrimai neturi laktozės ir glitimo, todėl yra universalūs, mat net 30 proc. suaugusių žmonių netoleruoja laktozės“, – pasakoja gydytoja V. Polevoda. 

Anot gydytojos dietologės, mitybos nepakankamumas dažniausiai kamuoja onkologinius ligonius, pacientus po įvairiausių žarnyno operacijų, kai žarnynas nefunkcionuoja arba funkcionuoja dalinai. Dar viena dažna priežastis – valgymo sutrikimas.

Pagrindinė kliūtis – maisto demonizavimas 

Norint užkirsti kelią mitybos nepakankamumui, pasak gydytojos V. Polevodos, svarbu laikytis režimo. Tačiau tai ne visada įmanoma, kai, pavyzdžiui, pacientą kamuoja nuolatinis pykinimas, vėmimas. Tokiais atvejais griežtų taisyklių nėra – svarbu apskritai valgyti, jei tik yra poreikis, galima užkasti net ir naktį. 

„Dabar yra daug mitų apie maistą. Pavyzdžiui, žmonės ima visiškai vengti maisto produktų, kuriuose yra pridėtinio cukraus. Geriau suvalgyti naminio pyrago gabaliuką nei išvis nieko nevalgyti, nes energijos poreikis sergančiam organizmui išlieka. Jeigu žmogus išvis negauna jokio maisto, tai organizmas pradeda ieškoti energijos iš savo paties ląstelių“, – aiškina ji.  

Gydytoja dietologė priduria, kad žmonės pradeda bijoti valgyti, ima demonizuoti tam tikrus maisto produktus, laikytis madingų, bet nebūtinai jiems tinkančių dietų, taip pat skaityti bei tikėti informacija iš nepatikimų šaltinių. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl gali išsivystyti mitybos nepakankamumas. 

„Maisto bijoti nereikėtų – jis yra puikus pagalbininkas kovoje su liga. Jeigu kyla abejonių, klausimų, atsiranda nepageidaujamų reakcijų, tokių kaip pykinimas, pilvo pūtimas, viduriavimas, visada galima pasikonsultuoti su gydytoju dietologu, kuris įvertins mitybos būklę, paskaičiuos organizmo poreikius, sureguliuos mitybą individualiai atsižvelgdamas į visus gretutinius susirgimus. Sergant tikrai ne laikas savarankiškai eksperimentuoti bandant įvairias dietas“, – tikina gydytoja V. Polevoda. 

Visa tinklalapyje esanti informacija skelbiama informaciniais tikslais. Sprendimus dėl klinikinės mitybos taikymo ir vykdymo priima gydantis gydytojas.