Naujausi moksliniai įrodymai apie onkologinio paciento mitybą

Daugybė naujų duomenų, tyrimų buvo pristatyta ir išanalizuota, aptarta diskusijose. Konferencijoje dalyvavo grupė gydytojų onkologų ir iš Lietuvos bei kaimyninių - Latvijos bei Estijos. Gydytojai sutiko pasidalinti savo užrašais, kas jiems, kaip gydytojams praktikams, buvo svarbu ir kaip turėtų keistis sveikatos specialistų požiūris į gydomąją mitybą.

Gydytojo onkologo užrašai:

1. Labiausiai neraminantis faktas - mitybos nepakankamumo paplitimas tarp vėžiu sergančių pacientų. Garsus italų gydytojas onkologas, mokslininkas ir tyrinėtojas prof. Muscaritoli, pristatė studiją, kurioje buvo stebimi apie 2000 onkologine liga sergančių pacientų. Pacientams vėžys buvo diagnozuotas pirmą kartą, jie dar negavo gydymo, o jų gyvenimo prognozė buvo vertinama kaip ilgesnė nei 3 m. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti kiek pacientų jau pirmo vizito pas onkologą metu turi mitybos sutrikimus, kas juos lemia ir kaip tai atsiliepia gydymo efektyvumui (PreMiO, Muscaritoli M et al. Ontarget 2017).
   
   Sudėjus visus 2000 pirmą kartą vėžio diagnozę išgirdusius pacientus, net 51%, t.y. pusė visų pacientų jau turėjo mitybos sutrikimus pirmo vizito pas onkologus metu. Pacientai kaip pagrindinę priežastį įvardino mažesnį suvalgomo maisto kiekį ir pablogėjusį apetitą. Net 70% pacientų teigė, kad ankstus sotumo jausmas daro įtaką mažesniam suvalgomo maisto kiekiui, 40% pacientų nurodė skonio pokyčius, kiti dėl nepaaiškinamų priežasčių nebegalėjo valgyti mėsos, trečdalį pykino (ar vėmė), ar tiesiog erzino maisto kvapas.
   
   IŠVADA: Prasidėjęs onkologinis procesas žmogaus organizme jau pats savaime sutrikdo medžiagų, ypač baltymų ir riebalų, apykaitą. Dėl paties vėžio išskiriamų faktorių greitėja baltymų ir riebalų skaidymas, gali sutrikti ir angliavandenių įsisavinimas. Labiausiai nukenčia galvos ir kaklo, žarnyno ir plaučių onkologinėmis ligomis sergantys pacientai, kurie netenka itin daug – 20-30 kg svorio. Todėl be objektyvių priežasčių mažėjantis svoris gali būti pirmas iš ženklų apie onkologinio proceso pradžią.
   
   Dalis pacientų buvo stebimi per visą gydymo laikotarpį (iki 30 mėnesių). Ir tiems pacientams, kurie turėjo mitybos nepakankamumą dažniau pasireiškė skiriamo priešvėžinio gydymo toksiškumas, jie dažniau buvo guldomi į ligoninę, buvo stebimas trumpesnis išgyvenamumo laikas.
   
   REKOMENDACIJA PACIENTUI: Visada pasakykite gydančiam gydytojui apie visus su Jūsų sveikata susijusius faktorius ir ypač mitybos, svorio pasikeitimus. Klaidingai yra manoma, jog tai tik maistas, kurio pokyčiui gali turėti įtakos patiriamas stresas, nerimas dėl galimos diagnozės. Laiku diagnozuotas mitybos nekakankamumas gali būti lengvai gydomas dieta, specialios paskirties gėrimais ir taip nesutrikdyti priešvėžinio gydymo eigos bei efektyvumo. 
    
2. Daug diskutuota tema - mitai ir nuomonės apie maistines medžiagas, reikalingas sergant onkologine liga. Bene labiausiai trikdantis mitas apie mitybą yra badavimas ar tam tikrų medžiagų (angliavandenių- cukraus/gliukozės) visiškas atsisakymas. Yra susidariusi nepagrįsta nuomonė, kad vartojant cukraus turinčius produktus yra maitinamas vėžys ir liga greičiau progresuoja. Tokia nuomonė yra susidarius remiantis labai senu tyrimu, kol dar nebuvo suprastas gliukozės ir insulino veikimas, medžiagų apykaita ir vėžį augti skatinantys faktoriai. Buvo sakoma, kad vėžys minta cukrumi (paprastaisiais angliavandeniais) ir žmogus paprastai galvojo, kad jei nevalgys angliavandenių - taip sustabdys vėžio augimą.
   
   Bet klinikiniais tyrimais įrodyta, kad visuose (ir sveikosiose) žmogaus organizmo ląstelėse vyksta tas pats gliukozės (paprastojo angliavandenio) pasisavinimas ir apykaita. Kiekviena žmogaus ląstelė pasisavina tiek cukraus, kiek jai reikia. Tai yra pagrindinis ląstelės energijos šaltinis. Vėžinės ląstelės sugeba pasisavinti gliukozę iš kraujo net tada, kai žmogus atsisako cukraus turinčių produktų. Juk iš kokių maisto šaltinių žmogus begautų energiją - jo kraujyje gliukozės lygis vis tiek bus palaikomas normos ribose. Garsus norvegų gydytojas onkologas, paliatyvios onkologijos lyderis prof. Kassa, pristatė studiją, kurioje buvo stebimas papildomo maitinimo (specialios medicininės paskirties gėrimų, enterinių mišinių, maistinių medžiagų įvedamų tiesiai į veną) poveikis auglio augimui (Petanc, Deshayes et al, Clin Nutr journal 2018).
   
   IŠVADA: Europos Onkologinio Paciento Mitybos Rekomendacijos teigia, kad argumentas, jog tinkamas kiekis maistinių medžiagų „maitina auglį“, yra nepagrįstas klinikiniais tyrimais ir neturėtų būti naudojamas siekiant apriboti, sumažinti ar nutraukti maitinimą. Onkologinio proceso gydymo etapu nedidelis kiekis cukraus tikrai nėra uždraustas. Skiriama gydomoji mityba (spec. medicininės paskirties gėrimai, mityba mišiniais ar į veną) neturi poveikio auglio vystymuisi.
   
   REKOMENDACIJA PACIENTUI: „Ilgo ir sunkaus vėžio gydymo metu visada sakome pacientams: pirmiausia turite valgyti! Po nedaug, bet dažnai ir viską, ko tik norite, esant poreikiui naudoti papildomus baltyminius gėrimus, nes turite sukaupti maistinių medžiagų atsargų ir jėgų gydymui“, – aiškina prof. Kassa. Mes, gydytojai, per dažnai esame susikoncentravę į paties vėžio gydymą ir pamirštame svarbiausią faktą - gydome juk žmogų, kuris turi vėžį!
    
3. Mitybos nepakankamumo (MN) reikšmė, įvertinimas ir gydymas. Svorio pokyčio įtaka išgyvenamumui buvo vertinama pagal (Martin L et al JCO 2015) tyrimą, kuris buvo atliktas su įvairių sričių ir stadijų vėžiu sergančiais pacientais. Išvada aiški: kuo mažesnį kūno masės indeksą turi onkologinis pacientas ir kuo daugiau netenka svorio - tuo trumpiau išgyvena. Pavyzdžiui, galvos ar kaklo vėžiu sergantis ir nedidelį viršsvorį turintis pacientas (kūno masės indeksas (KMI) 25-28 kg/m2), išlaikęs įprastą kūno masę vidutiniškai išgyvena 77,9 mėn. (nepriklausomai nuo stadijos, lyties ar amžiaus). Bet jei KMI – 20 ir netenkama apie 15% kūno masės (11-15 kg), tai išgyvenamumas yra tik 6,1 mėn. O tai yra daugiau nei 12 kartų trumpesnis laikas!
   
   Olandų mitybos srities mokslininkė prof. Schueren pristatė greitai pasirodysiančias onkologinio paciento gydymo rekomendacijas, kuriose šalia standartinio priešvėžinio gydymo, psichologinės ir fizinės intervencijos, nemažai dėmesio bus skiriama ir mitybai. Ji įvardino 3 pagrindinius veiksmus, kurie turi būti atliekami vertinant paciento mitybos būklę: mitybos nepakankamumo (MN) rizikos įvertinimas, platesnis ištyrimas ir gydymas. 
   
   a)  Vertinant MN riziką labai svarbu atsižvelgti ar pacientui šiuo metu yra taikomas aktyvus (radio-, chemo-terapija, chirurginis) ar paliatyvus gydymas. 
   
   b)  Platesnis MN ištyrimas siūlomas taikyti tik aktyviame gydyme esantiems pacientams. Tyrimo metu vertinama: esama mitybos būklė, kūno svorio pokytis, suvartojamo maisto kiekis (daugiausia dėmesio skiriant energijai ir baltymų kiekiui), kūno sandara (atkreipiant dėmesį į raumenų masę).
   
   c)  Esant poreikiui skiriamas MN gydymas.
   
   IŠVADA: Europos Onkologinio Paciento Mitybos Rekomendacijos teigia, kad vėžiu sergantis pacientas per parą turi gauti 25-30 kcal/kg kūno svorio ir 1,5 g baltymų/kg kūno svorio. Jei negalima reikiamo maistinių medžiagų kiekio užtikrinti įprasta dieta, turi būti kuo greičiau taikoma mitybos terapija. Pirmiausiai pacientui pridedamas enterinis maitinimas. Enteriniu vadinamas toks maitinimo būdas, kai organizmui reikalingos maisto medžiagos patenka į virškinimo traktą per burną (vartojant specialios paskirties maistinius gėrimus) ar per zondą, stomą lašinant specializuotus enterinius mišinius. Enterinis maitinimas turi būti taikomas visuomet, kai veikia žarnynas. Jei per žarnyną maitinimas neįmanomas -  pradedamas parenterinis (per veną) maitinimas.
   
   REKOMENDACIJA PACIENTUI: Atkreipkite dėmesį į savo mitybos būklę. Pasakykite gydytojui, slaugytojai ar vaistininkui apie pradėjusį mažėti svorį ir suvalgomo maisto kiekį. Pasitarkite dėl specialios paskirties medicininio maisto poreikio ir pasirinkimo. Laiku diagnozuotas mitybos nekakankamumas gali būti lengvai gydomas specialios medicininės paskirties baltyminiais gėrimais, maisto papildais ir taip nesutrikdyti priešvėžinio gydymo eigos bei efektyvumo.
    
4. Konferencijoje omega-3 riebiųjų rūgščių (EPA) nauda vėžiu sergančio paciento mityboje buvo įrodyta dideliu skaičiumi klinikinių tyrimų. Iš žuvies taukų gaunamos omega-3 riebiosios rūgštys svarbios imuniteto atstatymui, apetito gerinimui, chemoterapijos efektyvumo palaikymui bei po gydymo susidariusių toksinų pašalinimui (geresnis gydymo toleravimas, mažiau pašalinių reiškinių), geresniam baltymų įsisavinimui.
   
   IŠVADA: Europos Onkologinio Paciento Mitybos Rekomendacijos siūlo naudoti 2 g EPA (viena iš svarbiausių omega-3 riebiųjų rūgščių) per dieną.
   
   REKOMENDACIJA PACIENTUI: Rinkitės maistą gausų polinesočiųjų omega-3 riebiųjų rūgščių. Daugiausiai ir lengviausiai įsisavinamos omega-3 riebiosios rūgštys yra iš šaltųjų jūrų žuvų: lašišos, skumbrės, silkės, tuno, ančiuvių. 
    

Parengta bendradarbiaujant su laikraščiu skirtu onkologijai „Onkologo puslapiai“.

Visa tinklalapyje esanti informacija skelbiama informaciniais tikslais. Sprendimus dėl klinikinės mitybos taikymo ir vykdymo priima gydantis gydytojas.