Angliavandeniai maiste yra būtini reikiamam energijos kiekiui užtikrinti

Kas yra angliavandeniai?
 

Angliavandeniai yra organinės cheminės medžiagos, susidedančios iš anglies, vandenilio ir deguonies atomų. Angliavandeniai lengvai tirpsta vandenyje ir tai yra vienintelis energijos šaltinis smegenims ir visai centrinei nervų sistemai. Angliavandeniai klasifikuojami pagal jų cheminę sudėtį:
 

• paprastieji cukrūs, t.y. monosacharidai ir disacharidai,
• oligosacharidai,
• polisacharidai.

Paprastieji cukrūs ar paprasčiausios sudėties angliavandeniai (monosacharidai ir disacharidai)
 

Monosacharidai ir disacharidai yra kitaip žinomi kaip paprastieji angliavandeniai. Juos sudaro atskiros dalelės, kurios organizme nesuskyla į dalis, o yra visiškai absorbuojamos. Dėl to paprastieji cukrūs greitai padidina energijos lygį. Tačiau efektas nėra ilgalaikis - per trumpą laiką suvartojus paprastų cukrų jaučiame energijos sumažėjimą. Šio tipo angliavandenių vartojimas sukelia gliukozės kiekio kraujyje svyravimus, kurie apkrauna kasą. Dėl to jie dar kartais minimi kaip greitieji arba „blogieji“ angliavandeniai. Monosacharidams priskiriama gliukozė, fruktozė ir galaktozė. Gliukozės, dar kitaip vadinamos vynuogių ir cukranendrių cukrumi, daugiausiai yra vaisių sultyse, augaliniuose produktuose, burokėliuose ir meduje. Fruktozė yra vaisių cukrus ir jos gausu vaisiuose bei vaisių sultyse. Galaktozė yra žinduolių piene randamas cukrus, žinomas kaip laktozė.
 

Monosacharidų šaltiniai 
 

Maisto racione rekomenduojama apriboti paprastųjų cukrų (angliavandenių) suvartojamą kiekį. Deja, tai nėra taip paprasta - tokie „blogieji“ angliavandeniai yra daugelio maisto produktų sudedamoji dalis. Paprastus angliavandenius galima rasti vaisiuose (tai vienintelis paprasto cukraus šaltinis, kuris yra nekenksmingas sveikatai), saldumynuose, sūriuose užkandžiuose, baltajame cukruje, uogienėse, išgrynintuose grūdiniuose produktuose, pusryčių dribsniuose, stipriai perdirbtuose produktuose ir saldžiuose gėrimuose.
 

Sudėtiniai angliavandeniai (polisacharidai)
 

Sudėtiniai angliavandeniai, arba polisacharidai, yra daugiamolekuliniai junginiai, sudaryti iš monosacharidų, sujungtų į grandines. Jų virškinimo procesas yra kitoks nei paprastųjų angliavandenių. Molekulės yra suskaidomos į mažesnes daleles ir palaipsniui patenka į kraują. 

Sudėtinių angliavandenių energija išsiskiria palaipsniui, nesukeliamas staigus gliukozės lygio svyravimas, kaip paprastųjų cukrų atveju. Polisacharidai taip pat yra lėčiau virškinami ir dėl to ilgesniam laikui suteikia sotumo jausmą. Dėl visų šių priežasčių polisacharidai yra žinomi kaip „gerieji“ angliavandeniai.
 

Sudėtinių angliavandenių maistiniai šaltiniai
 

Sudėtiniai angliavandeniai yra puikus energijos šaltinis, kurio neturėtų trūkti mūsų maisto racione. Jų galima rasti neskaldytuose grūduose, ruginėje duonoje, avižiniuose dribsniuose, sėlenose, kruopose, pilno grūdo makaronuose, natūraliuose ryžiuose ir daržovėse, pavyzdžiui, žirniuose, pupelėse, pupose, sojoje ir lęšiuose.
 

Angliavandeniai mityboje
 

Angliavandeniai mityboje yra labai svarbūs, tačiau svarbu juos valgyti teisingomis proporcijomis. Sveikos mitybos specialistai tvirtina, kad paprastų cukrų kasdieniame valgiaraštyje turėtų būti tik 10 procentų, iš visų per dieną suvartojamų angliavandenių. Tai reiškia apie 50 g cukraus. Tačiau geresnis pasirinkimas būtų suvalgyti vaisių ir suteikti organizmui paprastų cukrų, tuo pačiu aprūpinti organizmą sveikatai būtinais vitaminais.

Sudėtiniai arba „gerieji“ angliavandeniai maiste turėtų sudaryti apie 50 procentų organizmui tiekiamų dienos kalorijų. Visgi svarbu atsižvelgti ir į savo fizinį aktyvumą – aktyviai sportuojančių žmonių angliavandenių paros norma gali būti ir didesnė.
 

Angliavandeniai ir sveikata

Tai, kiek ir kokių angliavandenių suvartojame, daro įtaką mūsų sveikatai. Jei jų vartosime per mažai, organizmas gliukozę bet kokiu atveju pasigamins iš baltymų, kurie turėtų būti naudojami audiniams atsinaujinti, o ne organizmo energijos poreikiams tenkinti. Kai kuriais atvejais, „blogieji“ angliavandeniai gali būti netgi labai reikalingi – pavyzdžiui, patyrus hipoglikemiją, kai gliukozės kiekis kraujyje pavojingai sumažėja. 

Labai dažnai onkologinėmis ligomis sergantys žmonės klaidingai mano, kad angliavandeniai maiste jiems pakenks, todėl išbraukia juos iš savo valgiaraščio. Jei gydytojai nepaskyrė, specialių dietų laikytis nereikėtų. Angliavandeniai maiste vėžiu sergantiems pacientams padeda užtikrinti reikiamą paros energijos normą. 

Vis dėlto angliavandenių perteklius, besikaupiantis riebalų pavidalu, taip pat pavojingas mūsų sveikatai. Dėl jo atsiranda antsvoris, nutukimas ir II tipo diabetas. Onkologinių pacientų atveju tai vyksta rečiau, tačiau taip pat reikėtų laikytis subalansuotos mitybos taisyklių ir gydytojų rekomendacijų.
 

Angliavandeniai maiste
 

Angliavandeniai maiste kiek klaidingai skirstomi į „geruosius“ ir „bloguosius“ – tai gali rodyti, kad pastarųjų mūsų maisto racione neturėtų būti visai. Tačiau iš tikrųjų taip nėra ir mūsų organizmui reikalingi tiek paprastieji, tiek sudėtiniai cukrūs. Svarbiausia išlaikyti tinkamas proporcijas ir juos vartoti pagal mitybos specialistų rekomendacijas. Rekomendacijos nekelia jokių abejonių ir jose tiksliai nurodoma, kokia angliavandenių dalis turėtų sudaryti dienos energijos poreikį.

Paprastuosius cukrus atsargiai turėtų vartoti tie asmenys, kurie rūpinasi savo figūra ir nori numesti nereikalingus kilogramus. Monosacharidų virškinimas sukelia didelius cukraus kiekio kraujyje svyravimus, po kurių daugelis žmonių pajunta alkį. Dėl to žmonės užkandžiauja tarp valgymų ir, užuot lieknėję, tunka. Norint išvengti tokių pasekmių, reikia rinktis kompleksinius angliavandenius, kurie nesukelia staigaus gliukozės lygio kraujyje svyravimo.
 

Visa tinklalapyje esanti informacija skelbiama informaciniais tikslais. Sprendimus dėl klinikinės mitybos taikymo ir vykdymo priima gydantis gydytojas.