Enterinė mityba

Enteriniai maisto mišiniai yra tinkamai subalansuoti, t. y. juose yra atitinkamas kiekis visų organizmui reikalingų maistinių medžiagų (baltymų, riebalų, vitaminų, mikroelementų ir mineralų, vandens). Juose praktiškai nėra cholesterolio, o riebalai yra parinkti taip, kad užkirstų kelią širdies ir kraujagyslių ligoms. Beje, juose yra ir vertingų omega-3 riebalų rūgščių iš žuvų taukų. Daugelyje enterinių mišinių, naudojamų per zondą, sudėtyje taip pat yra skaidulinių medžiagų, užtikrinančių tinkamą virškinimo eigą. Enteriniai maisto mišiniai yra medicininis maistas, savo sudėtyje turintis reikiamų maistinių medžiagų.
 

Gydytojas gali rekomenduoti enterinį maitinimą šiais atvejais:
 

• mitybos nepakankamumas,
• rijimo sutrikimai,
• viršutinio virškinimo trakto ligos, 
• didelio ploto nudegimai,
• trumposios žarnos sindromas,
• pooperacinės žarnyno fistulės,
• pooperacinės komplikacijos,
• žarnyno uždegimai,
• chemoterapijos ir radioterapijos laikotarpis,
• virškinimo ir įsisavinimo sutrikimai,
• laikotarpis po parenterinio (į veną) maitinimo,
• išsekimas,
• ilgai gyjančios žaizdos,
• kojų opos (žaizdos),
• psichogeniniai valgymo sutrikimai (anoreksija),
• infekcinės ligos (pvz., išsekimas dėl AIDS).
   

Enterinio maitinimo kontraindikacijos:
 

• virškinimo trakto nepraeinamumas,
• skrandžio ir žarnyno atonija,
• sunkūs nudegimai,
• kelių organų pažeidimai,
• ūmus pilvo ertmės uždegimas,
• šokas.
   

Gydymas ligoninėje
 

Jei maitinimas per burną yra nepakankamas, enteriniui maitinimui taikyti turi būti įvedamas zondas ar suformuojama stoma.

Praktikoje tai reiškia, kad per nosį yra įvedamas zondas į skrandį, plonąjį žarnyną ar suformuojama speciali prieiga prie skrandžio (gastrostoma) ar žarnyno (jejunostoma). Prieigą prie virškinamojo trakto turi atlikti ir prižiūrėti apmokytas šios srities specialistas.
Enteriniai mišiniai ir skysčiai pilami tiesiai į įvestus enterinius zondus ar suformuotas stomas. Maitinant enteriniu būdu, būtina naudoti tik pramoniniu būdu paruoštus maisto mišinius. Naminis netinkamai paruoštas ar sutrintas maistas gali užkimšti zondus ar stomas.
 

Jums paskyrus enterinę mitybą gydytojas turėtų paaiškinti:
 

1. koks yra gydymo tikslas?
2. kokia bus gydymo trukmė?
3. kokiu būdu bus patiekiamos maistinės medžiagos?
4. kaip dažnai bus patiekiamos maistinės medžiagos?
5. kada ir kokiu būdu bus įvertintas gydymo efektyvumas?
6. kaip bus skiriami kiti vaistai?
7. dėl ko turėtumėte sunerimti?
8. kokius veiksmus turėtumėte atlikti, išėję iš ligoninės?
9. kokią medicininę priežiūrą galima gauti ir kur?
10. pasitikrinkite, ar išrašant iš ligoninės gavote visus dokumentus ir siuntimą tolimesnei medicininei priežiūrai!
     

Gydymo pabaiga
 

Gydymą gydytojas gali nuspręsti baigti, jei bus įvykdyta bent viena iš šių sąlygų:

• kai paciento mitybos poreikiai gali būti vėl patenkinami įprastiniu būdu - per burną;
• kai atsiranda gydymo komplikacijų;
• kai paciento būklė pablogėjo taip, kad neįmanoma toliau saugiai maitinti enteriniu būdu ir būtina pereiti prie parenterinio maitinimo;
• jei ligonis arba jo slaugytojai kartu su gydytoju nuspręs, kad tolesnis gydymas neduos laukiamų rezultatų.

Visa tinklalapyje esanti informacija skelbiama informaciniais tikslais. Sprendimus dėl klinikinės mitybos taikymo ir vykdymo priima gydantis gydytojas.