Enterinis maitinimas

Enterinis maistas ir jo mišiniai yra tinkamai subalansuoti, t. y. juose yra atitinkamas kiekis visų organizmui reikalingų maistinių medžiagų (baltymų, riebalų, vitaminų, mikroelementų ir mineralų, vandens). Juose praktiškai nėra cholesterolio, o riebalai yra parinkti taip, kad užkirstų kelią širdies ir kraujagyslių ligoms. Beje, juose yra ir vertingų omega-3 riebalų rūgščių iš žuvų taukų. Daugelyje enterinių mišinių, naudojamų per zondą, sudėtyje taip pat yra skaidulinių medžiagų, užtikrinančių tinkamą virškinimo eigą. Enteriniai maisto mišiniai yra medicininis maistas, savo sudėtyje turintis reikiamų maistinių medžiagų.
 

Kada gali būti rekomenduojamas enterinis maitinimas?

Enterinė mityba gydytojo gali būti rekomenduojama šiais atvejais:

• mitybos nepakankamumas,
• rijimo sutrikimai,
• viršutinio virškinimo trakto ligos, 
• didelio ploto nudegimai,
• trumposios žarnos sindromas,
• pooperacinės žarnyno fistulės,
• pooperacinės komplikacijos,
• žarnyno uždegimai,
• chemoterapijos ir radioterapijos laikotarpis,
• virškinimo ir įsisavinimo sutrikimai,
• laikotarpis po parenterinio (į veną) maitinimo,
• išsekimas,
• ilgai gyjančios žaizdos,
• kojų opos (žaizdos),
• psichogeniniai valgymo sutrikimai (anoreksija),
• infekcinės ligos (pvz., išsekimas dėl AIDS).

Maitinimas per zondą gali būti rekomenduojamas kai virškinamojo trakto funkcija yra tinkama, o visavertės mitybos per burną nepavyksta užtikrinti ilgiau kaip penkias dienas vartojant enterinius gėrimus.
 

Enterinis maitinimas: kontraindikacijos:
 

• virškinimo trakto nepraeinamumas,
• skrandžio ir žarnyno atonija,
• sunkūs nudegimai,
• kelių organų pažeidimai,
• ūmus pilvo ertmės uždegimas,
• šokas.
   

Enterinis maitinimas ligoninėje
 

Jei maitinimas per burną yra nepakankamas, gali būti rekomenduojama enterinė mityba ir taikomas maitinimas per zondą ar suformuotą stomą.

Praktikoje tai reiškia, kad per nosį yra įvedamas zondas į skrandį, plonąjį žarnyną ar suformuojama speciali prieiga prie skrandžio (gastrostoma) ar žarnyno (jejunostoma). Prieigą prie virškinamojo trakto turi atlikti ir prižiūrėti apmokytas šios srities specialistas.

Enterinis maistas pilamas tiesiai į įvestus enterinius zondus ar suformuotas stomas. Maitinant enteriniu būdu, būtina naudoti tik pramoniniu būdu paruoštus maisto mišinius. Naminis netinkamai paruoštas ar sutrintas maistas gali užkimšti zondus ar stomas.

Enterinis maitinimas namuose

Enterinė mityba gali būti taikoma ir namuose. Toks gydymo būdas gali būti skiriamas pacientams, kurie neturi virškinamojo trakto nusiskundimų, tačiau maitinimosi per burną jiems neužtenka patenkinti visiems maistinių medžiagų poreikiams. 

Skiriant enterinį maitinimą namuose, gydytojas privalo tiek pacientui, tiek jo artimiesiems suteikti išsamią informaciją, kaip tokį maitinimo būdą tinkamai taikyti namuose ir kokių svarbiausių taisyklių reikėtų laikytis. Gydantis personalas turėtų pakonsultuoti, kaip prižiūrėti enterinio maitinimo sistemą, pasirinkti tinkamiausius enterinius maisto mišinius ir derinti juos su kitais vaistais.

Maitinimo zondai bei stomos taip pat reikalauja specialios priežiūros ir itin kruopštaus valymo. Plačiau skaitykite: Enterinė mityba namuose.
 

Enterinis maistas ir jo tipai

Enterinis maistas gali būti skirstomas į 4 grupes pagal savo mitybinę vertę ir turinį: polimeriniai mišiniai, elementiniai mišiniai, moduliniai mišiniai ir specialūs mišiniai. Šie mišiniai sukurti taip, kad maitinimas per zondą būtų kuo paprastesnis ir kokybiškesnis.

Renkantis, koks enterinis maistas būtų tinkamiausias, reikėtų atsižvelgti į tai, koks yra paciento kalorijų, baltymų, angliavandenių ir kitų maistinių medžiagų poreikis. 

Svarbu pabrėžti, kad maitinimas per zondą negali būti vykdomas naudojant paprastą trintą maistą. Mūsų kasdien vartojamame maiste gali būti per daug riebalų arba trūkti kitų maistinių medžiagų, trinant maistą sunkiai reguliuojamas jų kiekis. Ne veltui egzistuoja enterinis maistas ir jo mišiniai – jie gaminami naudojant specialius metodus, užtikrinamas tinkamas maistinių medžiagų ir vitaminų balansas bei aukščiausia kokybė.
 

Jums paskyrus enterinę mitybą gydytojas turėtų paaiškinti:
 

1. koks yra gydymo tikslas?
2. kokia bus gydymo trukmė?
3. kokiu būdu bus patiekiamos maistinės medžiagos?
4. kaip dažnai bus patiekiamos maistinės medžiagos?
5. kada ir kokiu būdu bus įvertintas gydymo efektyvumas?
6. kaip bus skiriami kiti vaistai?
7. dėl ko turėtumėte sunerimti?
8. kokius veiksmus turėtumėte atlikti, išėję iš ligoninės?
9. kokią medicininę priežiūrą galima gauti ir kur?
10. pasitikrinkite, ar išrašant iš ligoninės gavote visus dokumentus ir siuntimą tolimesnei medicininei priežiūrai!
     

Gydymo pabaiga
 

Enterinis maitinimas gali būti nutrauktas gydytojo sprendimu, jei bus įvykdyta bent viena iš šių sąlygų:

• kai paciento mitybos poreikiai gali būti vėl patenkinami įprastiniu būdu – per burną;
• kai atsiranda gydymo komplikacijų;
• kai paciento būklė pablogėjo taip, kad neįmanoma toliau saugiai maitinti enteriniu būdu ir būtina pereiti prie parenterinio maitinimo;
• jei ligonis arba jo slaugytojai kartu su gydytoju nuspręs, kad tolesnė enterinė mityba neduos laukiamų rezultatų.

Visa tinklalapyje esanti informacija skelbiama informaciniais tikslais. Sprendimus dėl klinikinės mitybos taikymo ir vykdymo priima gydantis gydytojas.