Parenterinė mityba

Maistinės medžiagos: aminorūgštys, angliavandeniai, riebalai, elektrolitai, mikroelementai, vitaminai ir vanduo patiekiami sumaišyti tirpiu pavidalu - maistiniuose tirpaluose. Jie tiekiami per specialius veninius kateterius, kurie įvedami į didžiąsias venas, kuriomis kraujas teka tiesiai į širdį (centrinis parenterinis maitinimas), arba įvestas į plonesnes periferines venas, esančias, pavyzdžiui, viršutinėse galūnėse (periferinis parenterinis maitinimas).
 

Kada gydytojas gali priimti sprendimą dėl parenterinio maitinimo pradėjimo?
 

• Jei maitinimas per virškinamąjį traktą visiškai neįmanomas arba jo nepakanka,
• jei virškinamasis traktas negali priimti, suvirškinti ir absorbuoti maistinių medžiagų kiekio, kurio pakaktų paciento poreikiams (tuomet skiriamas dalinis ar papildomas parenterinis maitinimas).

Maitinimas gali būti kombinuotas (suplementinis), t.y. skiriamas ir per veną (parenterinis), ir per burną ar žarnyną (enterinis).
 

Gydymas ligoninėje
 

Patikrinkite, ar gavote visą informaciją apie skiriamą gydymą:

1. Koks yra gydymo tikslas?
2. Kokia bus gydymo trukmė?
3. Kokiu būdu bus patiekiamos maistinės medžiagos?
4. Kaip dažnai bus patiekiamos maistinės medžiagos?
5. Kada ir kokiu būdu bus įvertintas gydymo efektyvumas?
6. Kaip bus skiriami kiti vaistai?
7. Dėl ko turėtumėte sunerimti?
8. Kokius veiksmus turėtumėte atlikti, išėję iš ligoninės?
9. Kokią medicininę priežiūrą galima gauti ir kur?
10. Patikrinkite, ar išrašant iš ligoninės gavote visus dokumentus ir siuntimą tolimesnei medicininei priežiūrai!
     

Kas yra parenterinis maitinimas namuose?
 

Parenterinis maitinimas namuose gali taikomas ir pasibaigus gydymui ligoninėje. Pacientas ar jo slaugytojas turi būti supažindintas su visomis susijusiomis procedūromis. Svarbiausios jų – maistinio tirpalo sumaišymas ir veninio kateterio priežiūra. Procedūroms svarbus sterilumas ir tikslus rekomendacijų laikymasis. Iškilus klausimams būtina pasitarti su gydančiu gydytoju ar slaugytoja.
 

Parenterinio maitinimo namuose būdai
 

Veninis kateteris yra įvedamas taip, kad būtų užtikrintas saugus ir efektyvus bei ilgalaikis maitinimas namuose.
Veninį kateterį įveda ir pradžioje prižiūri specialistas:

• tunelinį kateterį arba prievadą, skirtą ilgalaikėms intraveninėms infuzijoms, kurios įvedamos tiesiai į centrinę veną per kaklo venas, subklaviacinę veną, šlaunikaulio veną (labai retai) arba per chirurginiu būdu atvertą kitą veną, įveda gydytojas operacinėje;
• kateterį į centrinę veną per periferinę veną įveda gydytojas;
• kateteris į veną įdedamas aseptiniu (steriliu) būdu, laikantis visų taisyklių, aprašytų venų kateterizacijos įrangos įvedimo standarte.

Visa tinklalapyje esanti informacija skelbiama informaciniais tikslais. Sprendimus dėl klinikinės mitybos taikymo ir vykdymo priima gydantis gydytojas.