Onkologinio paciento mityba: mitai ir moksliniais tyrimais pagrįsti faktai

Pasirinkite temą

„Sotus alkano neatjaučia. Dažnai sveiki žmonės sprendžia problemą, kaip nepersivalgyti, kaip persivalgius pasijausti geriau, kaip numesti priaugtus kilogramus. Deja, dažnas onkologinis pacientas ne tik kad negali persivalgyti, bet vienintelė mintis – vėl paragauti skanaus maisto...“ , - pokalbį pradeda LSMUL Kauno klinikų dietologė.

- Kartais išties apmaudu, kad nepaisant efektyvaus vėžio gydymo, dalis pacientų neišgyvena dėl bendro organizmo išsekimo, dažniausiai kylančio dėl mitybos nepakankamumo. O mitybą sergant vėžiu gaubia daugybė mitų, kurie suklaidina ne vieną pacientą, - pokalbį tęsia gydytoja dietologė.
 

Kas yra tas mitybos nepakankamumas?
 

Mitybos nepakankamumas yra liga, kuri vystosi, kuomet organizmas nepakankamai aprūpinamas maisto medžiagomis (baltymais, riebalais, angliavandeniais) ir energijos kiekiu. Tai dažna liga tarp onkologinių pacientų. Įvairių šaltinių duomenimis, net iki 80 % vėžiu sergančių pacientų nepakanka su maistu gaunamų maistinių medžiagų. Už šio grėsmingo skaičiaus slepiasi ir kitas neraminantis faktas – apie 30 % pacientų gali tiesiog nepakelti skiriamo terapinio gydymo dėl bendro organizmo išsekimo. 

Pacientas ar jo artimieji turėtų susirūpinti ir atkreipti dėmesį į mitybą, kai svoris pradeda mažėti be objektyvių priežasčių (nesilaikant dietos, neatsisakius kai kurių maisto produktų, nepadidinus fizinio krūvio). Reikia sunerimti, kai 3 mėnesių laikotarpyje svoris sumažėja bent 5 % (pvz., 70 kg sveriantis žmogus per 3 mėnesius neteko 4 kg). Kitas mitybos nepakankamumo signalas - suvalgoma mažiau maisto. Pvz., paskutines 5 dienas suvalgoma tik pusė porcijos, palyginus ją su porcijos dydžiu prieš sutrinkant mitybai.
 

Kodėl mitybos nepakankamumas yra pavojingas būtent onkologine liga sergančiam pacientui?
 

„Blogiausia yra tai, jog trūkstant maistinių medžiagų (ypač baltymų ir riebalų) blogėja priešvėžinio gydymo efektyvumas ir išgyvenamumas. Taip pat didėja chemoterapijos toksiškumas, netoleruojama reikalinga vaistų ar spindulinės terapijos dozė. Organizme trūkstant baltymų mažėja ir naujų organizmo baltymų gamyba, dėl ko silpnėja imuninė funkcija, sutrinka kraujo komponentų atsistatymas, silpnėja vaistų efektyvumas, blogai gyja pooperacinės žaizdos. Visa tai daro įtaką gyvenimo kokybei, atsiranda nuovargis, nerimas, galop prarandamas ir noras pasveikti“, –  aiškina gydytoja.

Prie mitybos nepakankamumo išsivystymo prisideda  ir fiziologinės priežastys, kai sergančiam onkologine liga žmogui paprasčiausiai nėra apetito, jam sunku ryti ar yra sudėtinga valgyti dėl kamuojančių skausmų, nuolatinio pykinimo ar viduriavimo. Įvairių tyrimų duomenimis, net apie 50 % pacientų nebaigia chemoterapijos gydymo kurso, nes dėl mitybos nepakankamumo labai suprastėja chemoterapijos toleravimas, o jos šalutinis poveikis tampa pacientui sunkiai ištveriamas.
 

Ar tyrimai yra įrodę mitybos nepakankamumo ir gyvenimo trukmės sąsajas vėžiu sergančiam pacientui? - klausiame gydytojos dietologės.
 

Pakomentuosiu tyrimo rezultatus (Martin L et al JCO 2015), kuris buvo atliktas su įvairių sričių ir stadijų vėžiu sergančiais pacientais. Išvada aiški: kuo mažesnį kūno masės indeksą turi pacientas ir kuo daugiau netenka svorio - tuo trumpiau išgyvena. Paimsiu konkretų pavyzdį (žr. 1 pav.): galvos ar kaklo vėžiu sergantis ir nedidelį viršsvorį turintis pacientas (Kūno masės indeksas (KMI) 25-28 kg/m2), išlaikęs įprastą kūno masę vidutiniškai išgyvena 77,9 mėn. (nepriklausomai nuo stadijos, lyties, amžiaus). Bet jei KMI – 20 ir netenkama apie 15 proc.  kūno masės (11-15 kg), tai išgyvenamumas yra tik 6,1 mėn. O tai yra daugiau nei 12 kartų trumpesnis laikas!

1 pav.



Suprantant ypatingą mitybos svarbą onkologiniams ligoniams - kodėl vis dėlto galima išgirsti tiek daug skirtingų nuomonių šia tema?
 

„Pasakysiu labai atvirai - pacientai tiesiog privalo pasitikėti gydytoju, kai reikia gydyti patį vėžį. Vienintelė sritis, kur pats pacientas gali kažką keisti - yra mityba. Jokia paslaptis, kad pirmasis ir pagrindinis informacijos šaltinis yra internetas. Ten onkologinių pacientų mitybos tema galima rasti kokių tik nori patarimų. Yra visiškai natūralus ir suprantamas pacientų noras pasveikti, todėl jie renkasi galimybę išbandyti visus įmanomus, kartais net mistiškus variantus, kad išvengti vėžinio proceso paūmėjimo ar atsinaujinimo. Liūdniausia yra tai, kad ne visi būdai pasiteisinę - dalis jų yra netgi žalingi ir vedantys prie neigiamų gydymo pasekmių. Gaila, kad pacientai tiki badavimu, drastišku cukraus ir angliavandenių ribojimu, vengia gyvulinės kilmės produktų.  Aš niekada negaliu atsistebėti žmonių kūrybiškumu ir tikėjimu įvairiausio plauko specialistais. Juk susirgus apendicitu einam pas chirurgą, o kodėl turint valgymo sutrikimus tikim internete randama nepagrįsta informacija, o ne gydytoju dietologu?“, - stebisi gydytoja. 
 

Kokie yra pagrindiniai mitai, neatitikimai su moksliniais įrodymais, kalbant apie vėžiu sergančių pacientų mitybą?
 

Bene labiausiai trikdantis mitas apie mitybą yra badavimas. Vis dar pasitaiko pacientų, tikinčių mitais, kad vėžį įveiks badaudami arba valgydami tik tam tikrus, pavyzdžiui, termiškai neapdorotus produktus, atsisakydami svarbių organizmui medžiagų, atsisakydami mėsos, pieno produktų, vitaminų.

Tačiau dažniausiai užduodamas klausimas yra apie cukrų, jo kiekį bei įtaką vėžinių ląstelių augimui. Yra susidariusi nepagrįsta nuomonė, kad vartojant cukraus turinčius produktus yra maitinamas vėžys ir liga greičiau progresuoja. Netgi tie, kurie jau gydėsi nuo vėžio ir yra pasveikę, griežtai atsisako cukraus turinčių produktų bijodami, kad vėl nesusirgtų onkologine liga. Tokia nuomonė yra susidariusi remiantis labai senu tyrimu, kol dar nebuvo suprastas gliukozės ir insulino veikimas, medžiagų apykaita ir vėžį augti skatinantys faktoriai. Buvo sakoma, kad vėžys minta cukrumi (paprastaisiais angliavandeniais) ir žmogus paprastai galvojo, kad jei nevalgys angliavandenių - taip sustabdys vėžio augimą. Bet klinikiniais tyrimais įrodyta, kad visuose (ir sveikosiose) žmogaus organizmo ląstelėse vyksta tas pats gliukozės (paprastojo angliavandenio) pasisavinimas ir apykaita. Kiekviena žmogaus ląstelė pasisavina tiek cukraus, kiek jai reikia. Tai yra pagrindinis ląstelės energijos šaltinis. Vėžinės ląstelės sugeba pasisavinti gliukozę iš kraujo net tada, kai žmogus atsisako cukraus turinčių produktų. Juk iš kokių maisto šaltinių žmogus begautų energiją  - jo kraujyje gliukozės lygis vis tiek bus palaikomas normos ribose. Taigi onkologinio proceso gydymo etapu nedidelis kiekis cukraus tikrai nėra uždraustas.
 

Bet sveikos mitybos gairėse vis dėlto yra rekomenduojama mažinti sunaudojamo cukraus kiekį...
 

Didžioji problema Lietuvoje yra ta, kad bendrai žmonės naudoja per daug pridėtinio cukraus. Remiantis Lietuvos Statistikos Departamento duomenimis, vidutinis lietuvis per metus sunaudoja 33,9 kg cukraus (amerikietis 46,1 kg, vokietis 37,5 kg). Ir tai yra keliskart daugiau, nei rekomenduoja Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) - 9,1 kg per metus. Tiek remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis, tiek onkologinio paciento mitybos rekomendacijomis, žmogui yra rekomenduojama sunaudoti cukraus ne daugiau kaip 10 % skaičiuojant nuo visos energijos kiekio. Tai būtų: jei žmogui reikia gauti 2000 kcal per dieną, tai energija iš cukraus turi būti ne daugiau kaip 200 kcal. Tai atitinka 50 g paprastųjų angliavandenių. Paprastųjų angliavandenių (cukraus) šaltiniai yra: paprastas ir rudasis cukrus, saldūs vaisiai, aukščiausios rūšies balti miltai, baltieji ryžiai. Cukraus suvartojame gerokai daugiau, nes didelius jo kiekius gauname su duonos, konditerijos gaminiais, desertais, sausais pusryčiais, gaiviaisiais gėrimais ir t.t. Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į PSO rekomendacijas ir nacionalines iniciatyvas, siūloma griežtai apriboti (sumažinti ne mažiau kaip 10%) cukraus kiekį maisto produkcijoje.

Per didelis cukraus kiekio vartojimas išbalansuoja ir sveikų ir onkologine liga sergančių pacientų imuninę sistemą, apsunkina gydymą bei sveikimą, pažeidžia jautriausias cukrui ląsteles: nervus (vystosi silpnumas), kraujo (mažėja hemoglobinas, prastėja kraujotaka, atsistatymas po chemoterapijos, didėja infekcijų dažnis), inkstų – prastėja inkstų funkcijos rodikliai.
 

Taigi, kokios yra patvirtintos onkologinio paciento mitybos rekomendacijos?
 

Europos Onkologinio Paciento Mitybos Rekomendacijos, kurios apima visus statistiškai patikimus mokslinius tyrimus ir garsiausių mitybos specialistų nuomonę teigia, kad argumentas, jog įprastas kiekis maistinių medžiagų „maitina auglį“, yra nepagrįstas klinikiniais tyrimais ir neturėtų būti naudojamas siekiant apriboti, sumažinti ar nutraukti maitinimą.

„Onkologine liga sergančiam žmogui reikia visų maisto medžiagų, nes nepriklausomai nuo to, ar pacientas badaus, ar ne, greitai besidauginančios vėžio ląstelės vis tiek sunaudos tiek pat medžiagų savo augimui. Tačiau paties paciento išsekimo atveju, nebelieka reikalingų maisto medžiagų sveikosioms kūno ląstelėms funkcionuoti ar atsistatyti. Onkologinio proceso gydymo metu, kuomet taikoma įvairi terapija, ir taip jau vyrauja nenoras valgyti, ankstyvas sotumo jausmas, pasikeitęs skonių ir kvapų pojūtis, pašaliniai reiškiniai (pykinimas, vėmimas, skausmas), silpnumas. Tai apie kokias dar ribojančias dietas šiuo laikotarpiu galime kalbėti, kai svarbiausia rekomendacija - valgyti!“, –  teigia gydytoja.
 

Ką vadiname mitybos terapija ir koks jos tikslas?
 

Mitybos terapija – tai gydymo būdas, apimantis paciento mitybos būklės, energijos, baltymų, elektrolitų, vitaminų, mikroelementų ir vandens poreikio įvertinimą, mitybos užtikrinimą, siekiant pagerinti arba išlaikyti esamą paciento mitybos būklę ir (arba) užtikrinti tinkamą gydymo eigą, pagerinti organizmo funkcijas ir pagreitinti paciento pasveikimą.

Pagrindiniai mitybos terapijos tikslai onkologinio paciento gydymo laikotarpiu yra išlaikyti esamą svorį bei aprūpinti organizmą svarbiausiomis maisto medžiagomis: baltymais, riebalais, omega-3 riebiosiomis rūgštimis, vitaminais, mikroelementais. Labai svarbus natūralių riebalų šaltinis - žuvų taukai, savo sudėtyje turintis daug omega-3 riebiųjų rūgščių (ypač EPA). Tyrimais įrodyta, kad pacientai, kurie chemoterapijos metu gauna 2 g omega-3 riebiųjų rūgščių (EPA) iš žuvų taukų, daug lengviau pakelia chemoterapiją: didesnis chemoterapijos ciklų skaičius, dažniau pabaigia visus paskirtus chemoterapijos ciklus, geriau toleruoja paskirtą gydymą, turi mažiau pašalinių reiškinių, pati chemoterapija yra efektyvesnė.

Jei visų reikalingų medžiagų neįmanoma gauti su įprastu maistu, yra skiriamas medicininės paskirties gėrimas Supportan, kuris yra pritaikytas būtent vėžiu sergančių pacientų medžiagų apykaitos pokyčiams. Tokią mitybą reikia pradėti skirti, kai pacientas suvalgo 50-75 % savo prieš diagnozę suvartotos įprastos porcijos. 
 

Mitybos terapiją onkologinio proceso gydymo etape sudaro:
 
  • Mažos porcijos;
  • 5-6 valgymai (pirmas – dar neatsikėlus iš lovos);
  • Skystas maistas, ypač praturtintas baltymais, omega-3 riebiosiomis rūgštimis, vitaminais ir mikroelementais;
  • Vizualiai patrauklus maistas;
  • Vėsus, šaltas maistas;
  • Atsirinkti rūgštumą/saldumą;
  • Vengti intensyvių kvapų, riebaluose virto maisto;
  • Burnos higiena ir skausmo mažinimas;
  • Didesnę dalį cukraus keisti kitais energijos šaltiniais (baltymais ir riebalais), ypač, jei krenta svoris ar yra padidėjęs cukraus kiekis kraujyje;
  • Medicininės paskirties gėrimai.

 

Parengta bendradarbiaujant su laikraščiu skirtu onkologijai „Onkologo puslapiai“.

Visa tinklalapyje esanti informacija skelbiama informaciniais tikslais. Sprendimus dėl klinikinės mitybos taikymo ir vykdymo priima gydantis gydytojas.

Turite klausimų ar reikalinga konsultacija? Parašykite mums!