Operacija – tai organizmo „maratonas“, kuriam reikia ruoštis

Pasirinkite temą

Niekas neabejoja, kad pooperacinis laikotarpis reikalauja specialaus režimo, tačiau pasiruošimo operacijai svarba, medikų teigimu, yra pernelyg nuvertinama. Negana to, vis dar gausu mitų apie badavimą ir vandens negėrimą prieš gulantis ant operacinio stalo. Gydytoja dietologė paneigia klaidingus įsitikinimus ir pataria, kaip tinkamai pasiruošti operacijai, kad pavyktų išvengti komplikacijų, o laiko ligoninėje reikėtų praleisti mažiau.  

Gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė teigia, kad operacija – tai stresas žmogaus organizmui, nes jos metu padidėja uždegiminių rodiklių atsakas, silpnėja imuninis atsakas ir išauga komplikacijų rizika. Dažnu atveju pacientas ilgą laiką negali ir tinkamai maitintis. Dėl šios priežasties operacijai būtina pasiruošti iš anksto. 

„Operacija – tai tarsi maratonas mūsų organizmui. Jeigu sportininkas ruošiasi varžyboms, tai ir pacientas operacijai turi pasirengti. Tai būtina daryti tam, kad paciento organizmas būtų neišsekęs, aprūpintas visomis maistinėmis medžiagomis, raumenų masė būtų normali“, – sako ji.  

Svarbiausia yra pasiruošti pacientams, patenkantiems į rizikos grupę, kai yra tikimybė, kad pacientas turi ar gali turėti mitybos nepakankamumo riziką, kuomet laukia didelės apimties operacijos, ypač tos, kurios susijusios su pilvo srities chirurgija – medikai turi perspėti ir atitinkamai pasirūpinti tokiais ligoniais. 

„Ypatingą dėmesį reiktų atkreipti į tuos pacientus, kurie yra ruošiami didelės apimties operacijoms, kai operuojamas žarnynas, skrandis, kepenys, kasa, gerklė, stemplė. Prieš operaciją svarbu įvertinti žmogaus mitybos būklę ar yra diagnozuotos lėtinės ligos, tokios kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Papildomai ruoštis paskirtai operacijai turėtų onkologiniai pacientai, gaunantys chemoterapiją. Taip pat ir vyresnio amžiaus pacientai, virš 70-ties metų“, – vardija gydytoja dietologė.  


Vienas didžiausių rizikos faktorių – mitybos nepakankamumas


Gydytojos D. Vaitkevičiūtės teigimu, yra keli kriterijai, galintys padėti įvertinti, kad žmogui reikia specialaus pasiruošimo prieš operaciją. Vienas iš jų – mitybos sutrikimas ar jau diagnozuotas mitybos nepakankamumas. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad net 50-80 proc. žmonių, patenkančių į ligoninę, kenčia nuo vienokio ar kitokio laipsnio mitybos nepakankamumo.

„Mitybos nepakankamumą rodo žemesnis nei 18,5 kūno masės indeksas (KMI), 5 ir daugiau procentų kūno svorio netekimas per paskutiniuosius 1-3 mėnesius, suvalgomo maisto porcijų sumažėjimas per pusę. Net ir 20 proc. sumažėjus maisto porcijoms jau kyla rizika išsivystyti mitybos nepakankamumui“, – aiškina gydytoja dietologė.  

Anot gydytojos dietologės, priešoperacinis paruošimas yra lygiai toks pat svarbus bei reikalingas kaip ir pooperacinė priežiūra. Pasiruošimas operacijai turėtų vykti keliais etapais: tinkama mityba, kai užtikrinamas būtinas kalorijų kiekis ir reikalingų maistinių medžiagų gavimas, fizinis aktyvumas, kai lavinami paciento raumenys, užtikrinama, kad jų masė nemažėtų, taip pat psichologinis pasirengimas, kai mažinamas nerimas dėl artėjančios operacijos.  

Speciali mitybos terapija taikoma likus 10-14 dienų iki operacijos. Dažniausiai skiriame medicininės paskirties gėrimus“, – akcentuoja gydytoja D. Vaitkevičiūtė. 
Priešoperacinis pasiruošimas tiek taikant papildomo maitinimo gėrimus, pvz., „Supportan“, tiek kitokią mitybos terapiją pagerina paciento būklę po operacijos. Pasak gydytojos, tai užtikrina mažesnį mirtingumą, mažesnį sergamumą po operacijos, trumpesnį gulėjimo ligoninėje laiką, mažesnę infekcijų riziką, taip pat ir geresnį žaizdų gijimą bei mažesnę komplikacijų tikimybę. 


Anksčiau buvo siūloma badauti, dabar – valgyti 


Gydytoja D. Vaitkevičiūtė pasakoja, kad dar pakankamai neseniai medicinos pasaulis tikėjo badavimo prieš operaciją nauda. Buvo manoma, kad pacientas turi nevalgyti vieną ar dvi dienas prieš operaciją.

„Džiugu, kad pasimokėme iš klaidų ir elgiamės kitaip. Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, šiandien rekomenduojama likus 6-8 val. iki operacijos pacientui skirti angliavandeniais praturtintus papildomo maitinimo gėrimus. Be to, anksčiau buvo manyta, kad iki operacijos likus parai ar dvylikai valandų reikia nebevartoti skysčių. Šiandien pasaulinėse rekomendacijose sakoma, kad skysčius galima vartoti likus dviem valandoms iki operacijos, jeigu gydytojas dėl tam tikrų priežasčių nėra nurodęs kitaip“, – sako ji.  

Paciento paruošimas prieš operaciją, anot gydytojos dietologės, Lietuvoje yra gana naujas dalykas. Nors žinomas jau kurį laiką, klinikinėje praktikoje pradėtas naudoti pakankamai neseniai. 

„Nepaisant rekomendacijų, prieš operacijas pacientai nustojami maitinti per anksti, o po operacijų neretai pradedami maitinti per vėlai, tad paciento energijos poreikiai nėra užtikrinami, dėl to neretai atsiranda komplikacijos, prasitęsia gulėjimo ligoninėje laikas“, – komentuoja gydytoja. 

Ji ragina ir pačius pacientus atkreipti dėmesį į savo kūną, jo siunčiamus signalus bei skirti laiko pasirengimui operacijai. Jeigu pacientas pastebėjo, kad jo svoris krenta, jis suvalgo mažiau maisto – apie tai būtinai reikia pasakyti savo gydytojui, kreiptis pagalbos. 

„Pacientas nėra tik jo liga, gydytojai turi matyti visumą. Tačiau pasitaiko situacijų, kad kiekvienas specialistas susikoncentruoja tik į savo sritį, todėl nutinka taip, kad pacientas prieš operaciją yra išsekęs, negali valgyti, jo būklė prasta. Su tokia bėda susidūręs pacientas apie tai taip pat neskuba pranešti medikui. Tarp pacientų ir gydytojų turi būti glaudesnis bendradarbiavimas. Be to, norint pasiruošti operacijai, visada gali padėti gydytojai dietologai“, – pataria gydytoja D. Vaitkevičiūtė. 

Visa tinklalapyje esanti informacija skelbiama informaciniais tikslais. Sprendimus dėl klinikinės mitybos taikymo ir vykdymo priima gydantis gydytojas.

Turite klausimų ar reikalinga konsultacija? Parašykite mums!