Klinikinė mityba

Pasirinkite temą

Klinikinė mityba yra nepaprastai svarbi ir neatsiejama daugelio ligų gydymo dalis. Ji taikoma, siekiant sureguliuoti, papildyti ir palaikyti paciento mitybą.

Mitybos terapija – tai gydymo dalis, kai yra skiriamas papildomas maitinimas maistinėmis medžiagomis (angliavandeniais, baltymais, riebalais, elektrolitais, vitaminais, mikroelementais ir vandeniu). Papildomas maistinių medžiagų skyrimas gali būti taikomas parenkant specialią dietą ar skiriant pilną ar dalinę dirbtinę mitybą. Daugeliu atvejų tai garantuoja greitesnį pasveikimą.

Deja, praktikoje labai dažnai nekreipiama dėmesio į pacientų mitybos būklę, o mitybos terapija pradedama per vėlai arba taikoma per trumpai. Nepakankamai maitinantis ir esant nepilnavertei mitybai ilgiau nei 14 dienų, didėja mirties rizika.
Dėl šios priežasties pacientams, kurių mityba nėra pakankama (jai trūksta maistinių medžiagų) ar nėra akivaizdaus mitybos trūkumo, yra rekomenduojamas enterinis maitinimas.

Enterinė mityba rekomenduojama ir pacientams po operacijų, jei jie patys negalės valgyti ilgiau kaip 7 dienas. Enterinis maitinimas taip pat rekomenduojamas žmonėms, kurie negali suvartoti daugiau nei 60% rekomenduojamos maisto paros normos ilgiau nei 10 dienų. Tokiais atvejais būtina kuo skubiau pradėti papildomą dirbtinį maitinimą (jei įmanoma - enterinį (per žarnyną)).
 

Europos klinikinės mitybos (ESPEN) rekomendacijos
 

Atvykę į ligoninę, pacientai turi teisę paprašyti gydytojo atlikti trumpą tyrimą, kurio dėka būtų įvertinta paciento mitybos būklė. Tai galima padaryti tuo pačiu metu, kuomet yra vertinama bendra paciento sveikatos būklė. Tokį testą galite atlikti ir čia.
 

Atliekant mitybos patikrinimą įvertinama:
 
  1. kūno svoris,
  2. valgymo sutrikimai,
  3. dabartinis kūno masės indeksas (KMI = kūno masė (kg)/ ūgis2 (m)),
  4. ligos sunkumas, ypač jos poveikis paciento mitybos poreikiams ir gebėjimui valgyti.
     
Sveikatos būklės įvertinimas
 

Jei gydytojas, įvertinęs sveikatos būklę, nusprendžia, kad nėra galimybės maitintis natūraliu būdu, kurio pakaktų siekiant pasveikti arba palaikyti gyvybę, būtina skirti papildomą maitinimą:

  • medicininiais gėrimais, vartojamais per burną, ar medicininiais mišiniais, skiriamais į virškinamąjį traktą per zondą (enterinė mityba) arba
  • pilną ar dalinį intraveninį (per veną) maitinimą specialiais mitybos tirpalais (parenterinė mityba).

Tai, kad valgote, ne visada reiškia, kad tinkamai maitinatės. Kovojant su liga netikėtas svorio netekimas visada yra blogas ženklas. Tokiu atveju kuo skubiau kreipkitės į savo gydytoją.
 

Prieš pradedant enterinę mitybą, gydytojas turi nustatyti Jūsų mitybos poreikius, atsižvelgdamas į:
 
  • Jūsų galimybę maitintis įprastai, per burną,
  • Jūsų mitybos būklę,
  • kitas ligas, kuriomis sergate,
  • Jūsų fizinį aktyvumą,
  • vaikams ir paaugliams - maistinių medžiagų poreikį, susijusį su fiziniu vystymusi.
     
Be to, turėtumėte gauti informaciją apie:
 
  • numatomą mitybos terapijos laikotarpį,
  • optimalų Jums paskirtos mitybos metodą,
  • numatomus artimiausio ir tęstinio gydymo tikslus,
  • tai, kur Jums bus taikoma pasirinkta mitybos terapija (ligoninėje, slaugos namuose ar namuose), 
  • tai, kur Jūs galite įsigyti papildomo maitinimo produktų, Jums gydantis namuose (vaistinėse, e-vaistinėse).
     
Jei susiję su vaiku, būtina įvertinti:
 
  • gimimo svorį - naujagimiams, kūdikiams ir vaikams iki 3 metų,
  • galimus ūgio augimo sutrikimus – naujagimiams,
  • svorio ir ūgio padidėjimo laipsnį – kūdikiams,
  • galvos apimtį - iki pirmųjų gyvenimo metų pabaigos.
     
Klinikinį maitinimą (mitybos terapiją) rekomenduojama pradėti, kai pacientas:
 
  • negali valgyti (nepasisavina būtino kiekio maistinių medžiagų),
  • neturi galimybės maitintis pats,
  • ilgą laiką yra maitinamas slaugytojo ar prižiūrinčio asmens,
  • netenka svorio arba sustoja augimas (kūdikių, naujagimių atveju).
     

 

Būtina kuo skubiau kreiptis į gygytoją, jei:
 

Esate pacientas ir pastebėjote, kad:

  • pastaruoju metu praradote daug svorio,
  • turite mažesnį apetitą nei įprastai,
  • Jus pykina, vemiate, viduriuojate,
  • Pavargstate, atlikdami kasdienius veiksmus.
     
Būtinai kuo skubiau praneškite gydytojui, jei:
 

Esate slaugytojas ir pastebėjote, kad Jūsų slaugomasis:

  • prarado svorio,
  • turi mažesnį apetitą nei įprastai,
  • atsisako valgyti ar net gi vengia valgymo drauge,
  • skundžiasi pykinimu,
  • dažnai vargina viduriavimas.

Jei Jums ar Jūsų slaugomam asmeniui ligoninėje yra paskirtas maitinimas per zondą, būtinai pasiteiraukite gydančio gydytojo apie tolesnį maitinimąsi namų sąlygomis. 

Visa tinklalapyje esanti informacija skelbiama informaciniais tikslais. Sprendimus dėl klinikinės mitybos taikymo ir vykdymo priima gydantis gydytojas.
 

Turite klausimų ar reikalinga konsultacija? Parašykite mums!